Nuotraukos – Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos
Balandžio 15 d. arkivyskupijos kunigų konferencijoje tęsėsi Jubiliejaus metų susitikimai. Pranešimą arkivyskupijos įsteigimo 100-mečiui pristatė ses. Viktorija Plečkaitytė MVS. Taip pat buvo pristatyta arkivyskupijos pastoracijos iki 2030 metų vizija ir strategija. Pasidalyta kitomis sielovados aktualijomis, būsimais renginiais, kuriuose kviečiami dalyvauti ir parapijų žmonės.
Lietuvos bažnytinė provincija: pal. Jurgio Matulaičio MIC nuopelnai
Konferencijos pradžioje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė brolių kunigų dėmesį, jog šį susitikimą dedikuoja arkivyskupijos Jubiliejui. Pasidžiaugė, jog šiemetinės Velykos sutapo su nauja pradžia – jau praėjo 100 metų, kai popiežius Pijus XI 1926 m. pasirašė istorinį dokumentą – apaštališkąją konstituciją „Lituanorum gente“ įkurdamas Lietuvos bažnytinę provinciją.
Arkivyskupas pasidžiaugė ir tuo, jog šia proga pranešimą kunigams pristato sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS, įvairiose auditorijoje besidalijanti apie provincijos įsteigimo aplinkybes ir reikšmę bei palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC vaidmenį parengiant ir pristatant popiežiui projektą, nulėmusį 100 metų istorijos eigą.
„Tėvas Jurgis buvo kertinis asmuo visuose Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo ir kartu naujų vyskupijų atsiradimo Lietuvoje įvykiuose“, – akcentavo ses. V. Plečkaitytė, visame pranešime palaimintąjį Jurgį šiltai vadindama tėvu (J. Matulaitis yra ir jos vienuolijos – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų – įkūrėjas dar 1918 metais).
Pranešime apie to meto istorinį kontekstą atgijo 1926 m. gegužės 13-oji, Šeštinių iškilmės Kauno arkikatedroje, kai buvo oficialiai paskelbta apie Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą, iškilmingai skaitoma „Lituanorum gente“. Kalbėjo apaštalinis vizitatorius Jurgis Matulaitis, įvyko Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Jono Skvirecko ingresas. Pranešėja pasidalijo, kaip išsamiai to meto spauda iš anksto informavo Lietuvą apie įvykį (pvz., kad tą sekmadienį kitose Kauno bažnyčiose pamaldos turi baigtis prieš ingresą, kad skambės visų miesto bažnyčių varpai, organizacijos rinksis su savo vėliavomis ir pan.). Spaudai buvo įdomus ir pats bulės turinys, ypač kad popiežius pastebėjo lietuvių maldingumą.
„Tėvas Jurgis Bažnytinės provincijos steigimo ir konkordato reikalus pradėjo judinti 1923 metais, būdamas Vilniaus vyskupu“, – kalbėjo ses. V. Plečkaitytė, atkreipdama dėmesį, jog jis tada gerai suprato Bažnyčios problemas: jam buvo neprieinama tiesiogiai valdyti vyskupijos dalis (dabar tai Kaišiadorių vyskupija), be to, matė, jog Vilniaus vyskupija yra praradusi ryšį su Vatikanu.
Pranešėja akcentavo pasitikėjimu ir supratimu grįstą santykį, kuris siejo provinciją įsteigusį Pijų XI ir Jurgį Matulaitį. Achille Ratti, būsimasis popiežius Pijus XI, du kartus lankėsi Lietuvoje, asmeniškai pažinojo arkivyskupą Jurgį. Vizituodamas buvo apsistojęs Vilniaus kurijoje, lankė Vilniaus bažnyčias, jose meldėsi. Abu diskutavo apie krašto situaciją. abu puikiai pažino jos sudėtingumą.
Kai 1925 m. Vatikanas pasirašė konkordatą su Lenkija ir Vilniaus kraštą oficialiai priskyrė Lenkijos bažnytinei provincijai, tų pačių metų gruodį J. Matulaitis, kiek anksčiau atsisakęs Vilniaus vyskupo pareigų, paskiriamas apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai. Čia rado sudėtingą situaciją, visuomenėje plintančias antibažnytines ir netgi antipopiežiškas nuotaikas, politikų siekį valdyti Bažnyčią. Pasak ses. Plečkaitytės, šio katilo ugnyje atsidūrė J. Matulaitis, turėjęs uždavinį atkurti beveik nutrūkusius santykius su Šventuoju Sostu, įveikti priešišką nusistatymą.
„Projektas, susijęs su Lietuvos bažnytine provincija, buvo sukurtas Jurgio Matulaičio ir patvirtintas Romoje be jokio politikų įsikišimo“, – sakė ses. V. Plečkaitytė, pabrėždama ypatingus tėvo Jurgio gebėjimus. Tačiau jis, nors dirbo svarbius diplomatinius, politinius darbus, pirmiausia buvo viską Dievui patikėjęs maldoje.
Pal. J. Matulaičio dvasinio palikimo tyrinėtoja ir puoselėtoja ses. V. Plečkaitytė šia proga paragino kunigus jo pavyzdžiu netapti „funkcionieriais“, būti maldos žmonėmis, neapleisti savo dvasinio gyvenimo, stiprinti joje savo dvasią.
Arkivyskupija iki 2030-ųjų: pastoracijos vizija ir strategija
„Arkivyskupijos šimtmetis yra galimybė peržiūrėti ir mūsų pastoracinį veikimą. Situacija parapijose keičiasi dėl bendros situacijos pasaulyje, įtaką daro demografija, žmonių judėjimas. Tad vis iš naujo turime žiūrėti, kaip veikia pagrindinė mūsų struktūra – parapija“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas antrojoje konferencijos dalyje, pristatydamas Jubiliejaus metų pradžioje įsteigtos pastoracinės tarybos susitikimuose kuriama vizija ir strategija arkivyskupijos gyvenimui iki 2030 metų.
Arkivyskupas atkreipė dėmesį į dar popiežiaus Pranciškaus programinę svajonę (plg. „Evangelii gaudium“) atnaujinti Bažnyčios struktūras (tai reiškia – ir parapiją), kad ji taptų misionieriško ir evangelizacinio pobūdžio: platesnė, atviresnė, labiau pritaikyta šiandienos žmogui, gyvenanti „iškeliavimo“ nuostata, kuri padėtų žmonėms pozityviai atsiliepti į kvietimą draugystei su Jėzumi, pajausti, jog Bažnyčia yra jų bendruomenės, šeimos galimybė. Tai praktinis sinodiškumo įgyvendinimas, kurio norėjo popiežius Pranciškus, o dabar šį pagrindinį jo palikimą, sinodinį procesą kaip įsitraukimą ir bendrystę, tęsia popiežius Leonas XIV.
Pasak arkivyskupo, dabar vyraujantis parapijų administravimo modelis apsiriboja rūpesčiu išlaikyti tai, kas įprasta, tradiciška. Tuomet nekuriama nieko naujo, vyksta tik gyvybės palaikymo pastoracija. Tačiau kartos keičiasi, nebelieka naujų žmonių, kurie turėtų ateiti. Tokia parapija nėra gyvybinga ir iki galo neatlieka savo misijos.
Arkivyskupas apžvelgė septynias strateginio plano kryptis. Pirmoji iš jų yra pastanga kurti misionierišką parapiją, kuri bando ieškoti programų, pritraukiančių žmogų iš pasaulio, su gyvu maldos gyvenimu, svetingumu, naujų lankytojų integravimu, evangelizacija, komunikacija, sklaida.
Kitos strateginio plano kryptys – kunigų ugdymas ir formacija, siekiant vadovavimo, bendradarbiaujančios lyderystės įgūdžių, dvasinės kompetencijos; pasauliečių lyderių ugdymas; kunigų ir pasauliečių bendradarbiavimas, grindžiamas pasitikėjimo kultūra, darbų pasiskirstymu ir pan.; parapijų bei kurijos struktūrinis atnaujinimas. Viena iš arkivyskupo svajonių – tai pradėta kurti IT sistema skaitmenizuotam arkivyskupijos valdymui.
Arkivyskupas pasidalijo ir specialiųjų projektų vizija siekiant išskleisti Šiluvos šventovės, arkivyskupijos muziejaus potencialą.
Arkivyskupijos pastoracijos tarybos rengiamas strateginis planas bus aptartas birželio 6 d. simpoziume, į kurį arkivyskupas kviečia klebonus kartu su parapijų pastoracinių tarybų atstovais. Šis simpoziumas vyks praėjus dešimčiai metų nuo 2016 metais surengto simpoziumo, skirto arkivyskupijos pastoracijos krypčiai.
Kitų susitikimų pasiūlymai
Misijinė, atsinaujinusi parapija, jos uždaviniai šiandien bus nagrinėjami ir birželio 10 d. seminare su kunigu Jamesu Mallonu (Kanada). „Divine Renovation“ („Dieviškojo atnaujinimo“) tarnystės įkūrėjas lankysis Kaune, vyks du susitikimai – su Lietuvos kunigais ir su sielovados bendradarbiais parapijose.
Tęsiami seminarai parapijų vargonininkams, chorų, jaunimo grupių vadovams siekiant puoselėti giedojimo kultūrą.
Gyvenimo ir tikėjimo instituto direktorė Lina Šalučkienė pristatė norą dalytis savo metodais ir patirtimis su parapijomis, pristatė programas, skirtas darbuotojų bei savanorių kompetencijoms stiprinti. Siūlomi nesmurtinio bendravimo, naujų darbo su grupėmis metodų seminarai. Iš viso parengta 11 seminarų ir rekolekcijų programų. Programos akredituotos, tad tikybos mokytojai ir katechetai gali gauti kvalifikacinius pažymėjimus (apie artimiausius seminarus žr. instituto svetainėje >>).
Balandžio 22–24 d. Kaune šv. Gerardo Majelos 300-ųjų gimimo metinių proga susitiks redemptoristai iš Ispanijos, Anglijos, Lenkijos ir Slovakijos. Balandžio 22 d. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje vyks šventė su užtarimo malda prie šventojo relikvijų (plačiau >>)
Kunigų konferencija užbaigta Jubiliejaus metų malda už Kauno arkivyskupiją. Jos parapijų bažnyčios miestuose ir kaimuose jau puošiasi 100-mečio jubiliejų ženklinančiais plakatais.
Kitas kunigų susirinkimas – gegužės 27 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
