Gruodžio 7–8 d. Kauno arkivyskupijos svečių namuose Villa Kaunensis vyko stovykla-rekolekcijos, skirtos dekanatų šeimos centrų savanoriams ir jų šeimoms. Šeštadienio rytą iš skirtingų arkivyskupijos dekanatų atvykę dalyviai susirinko svečių namų salėje. Rekolekcijos prasidėjo trumpa malda ir giesme kartu su vyskupu Sauliumi Bužausku. Ko laukiame per Adventą? Kas yra viltis ir kuo ji skiriasi nuo lūkesčių? Kaip mes galime būti kitiems vilties piligrimais? Tokios ir daug kitų temų buvo nagrinėjamos rekolekcijų metu.
„Adventas – tai atėjimas. Jis skirtas pasiruošti Kalėdoms. Per Adventą yra trys laukimai: laukiame švenčių, laukiame Dievo laikų pabaigoje ir laukiame Dievo, kuris ateina dabar per žmones (dažnai mums nepatogius). Viltis yra saugus kelias eiti su Dievu per išbandymus, kad pasiektume pilnatvę. Viltis remiasi Dievu. Ji skiriasi nuo lūkesčių, kurie susiję su manimi“, – kalbėjo vyskupas. Jis taip pat pasidalijo asmeniniais savo gyvenimo pavyzdžiais, priminė apie artėjantį Jubiliejų ir kvietė visada pasitikėti Dievu, nes „viskas išeina į gera mylintiems Dievą“.
Po trumpos pertraukos vyko susitikimas su dr. Nijole Liobikiene. Pirmiausia ji pakvietė pamąstyti apie tai, ką Jėzus norėtų, kad Jam padarytume. Susirinkusieji atvirai dalijosi savo mintimis ir įžvalgomis, o keli dalyviai net suvaidino susitikimo su Jėzumi sceną. „Mes dažnai galvojame, kad meilę reikia užsitarnauti, bet Dievas myli mus besąlygiškai. Neprivalome būti tobuli. Jei nemyliu savęs, ignoruoju savo poreikius, Dievas duoda skausmingų patirčių“, – kalbėjo lektorė.
Ji aptarė dvi klaidingas katalikybės sroves – pelagijonizmą ir jansenizmą. Tai du kraštutinumai. Vienas, kai manome, kad viską galime padaryti savo jėgomis ir Dievui „pateikiame sąskaitą“ apie savo nuopelnus ir apie tai, kiek padarėme gero. Noras būti tobulam atskiria žmogų nuo „netobulos“ bendruomenės. Kitas kraštutinumas – galvoti, kad esame tokie nusidėjėliai, kad net negalime artintis prie Dievo. Nepažįstame savęs, nieko nežinome apie savo kūną, nes viskas yra nuodėmė. Abu šie kraštutinumai susiję su perfekcionizmu. N. Liobikienė akcentavo maldos svarbą ir priminė, kad nėra blogų maldos praktikų. Tikėjimas yra Dievo dovana – todėl galime prašyti tikėjimo malonės.
Tuo metu, kai tėveliai gilinosi į tikėjimo tiesas, vaikai turėjo jiems skirtus užsiėmimus. Apie Adventą jiems suprantama kalba paaiškino sesė Marta Marija Gedminaitė, o su Ąžuolyno bibliotekos bibliotekininke Ala Volkova vaikai gamino knygutes savo artimiesiems.
Vakare Šv. Jurgio Kankinio (Pranciškonų) bažnyčioje vyko Švč. Sakramento adoracija. Rekolekcijų dalyviai turėjo galimybę susikaupti, pasikalbėti su kunigu ir atlikti išpažintį, o giesmės visus suvienijo bendrystėje. Todėl vakarojimas svečių namų svetainėje buvo labai nuoširdus, kupinas atvirų pasidalijimų ir pasiūlymų ateičiai.
Sekmadienio rytas prasidėjo šv. Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje. Po to laikas buvo skirtas šeimai. Tėvai kartu su vaikais lipdė kalėdinius namelius, o vėliau visi aptarė vykusias rekolekcijas ir dalijosi patirtais jausmais bei išgyvenimais.
Keletas atsiliepimų:
Rekolekcijų metu gavome daug dvasinių patirčių. Visai šeimai atgaiva būti bendrystėje su bendraminčiais. Vaikais buvo pasirūpinta. Jie turėjo daug užsiėmimų su savanorėmis ir sese vienuole. Visa programa skirta šeimai.
Šeimų rekolekcijos puikios. Aktuali rekolekcijų tema, lektoriai. Praktiški mokymai. Sena tradicija, kuri labai svarbi suburti šeimas. Labai svarbu, kad vaikai auga tikinčių šeimų apsuptyje. Labai skanus maistas, patogus apgyvendinimas, nuostabios organizatorės, nuoširdi aplinka. Galimybė atlikti išpažintis, nuostabi dvasinė patirtis adoracijoje. Nuostabi programa vaikams, tėveliai galėjo atsigauti.
Dėkoju visai Kauno ŠC komandai už nuostabias rekolekcijas. Viskas patiko, tik gal trūko labiau diskusijų iškeltais dr. Nijolės klausimais. Laikas sau svarbus ir su šeima pabuvimas nuostabus. Telaimina Dievas visas tolimesnes veiklas, projektus savanoriams.
Labai patiko „teorinė“ programa. Vyskupo pastebėjimai sukėlė įvairių minčių, netgi diskusinių - kitam kartui. Gerbiamos Nijolės paskaita labai tiko, kad galime patys daugiau save įvertinti. Rekolekcijos būtinos, galėtų ir ilgiau trukti.
Daug kartų dėkojame už Jūsų darbus, už palaikymą, už šiltą žodį. Na, kas buvo gerai per šias rekolekcijas? Viskas aukščiausio balo, organizuotumas, rūpestis mumis, maistas, apgyvendinimas, lektoriai. Jūs kaip mūsų mamos, labai didelis ačiū. Visada atvažiavę jaučiamės kaip savo šeimoje. Išvažiuojam sustiprėję, pasikrovę, gavę dar daugiau emocijų ir noro dirbti.
Ačiū! Išpildyta programa ir lūkesčiai. Prasminga ir naudinga. Ramybės suteikė ir pasitikėjimo. Gera vieta ir dar geresni vadovai. Lūkesčiai: tęstinumo ir jaukumo ateinančioms rekolekcijoms kitiems metams Pervalkoje. Prasmingoms programoms, užsiėmimų vaikams, edukacijų tėvams (miško terapija!).
Labai ačiū už šventę. Už jūsų rūpestį, už jūsų meilę. Labai geros rekolekcijos. Atsigavo ir kūnas, ir širdis. Gera visada atvažiuoti. Man įdomios visos temos. Geri lektoriai. Visada labai laukiu šių susitikimų.
Kauno arkivyskupijos Šeimos centro informacija
