Nuotraukos – fotomenininko Gintaro Česonio
„Mieli broliai ir seserys, dėkojame už šią džiugią bendrystę atsiliepiant į popiežiaus Pranciškaus iniciatyvą drauge švęsti Jubiliejaus pradžią, žengti su Viešpačiu kaip vilties piligrimai šiame pasaulyje, padovanoti vieni kitiems bendrumo ir Dievo artumo džiaugsmą, kurio taip ilgisi mūsų širdys. Neškimės jose viltį ir ramybę“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas arkikatedroje bazilikoje, kur gruodžio 29-ąją, kaip ir kitose Lietuvos ir pasaulio vyskupijų katedrose, popiežiaus Pranciškaus kvietimu iškilmingai pradėti Jubiliejiniai metai.
Pirmieji piligrimai žengė per vilties slenkstį
Žinia apie prasidedantį maloningąjį Jubiliejaus laiką per arkivyskupijos kurijos surengtas tiesiogines transliacijas (arkivyskupijos YouTube, FB paskyrose, Delfi.lt) iš arkikatedros plačiai pasklido visai arkivyskupijos bendruomenei, žmonėms Lietuvoje bei esantiems už jos ribų.
O visi atvykusieji į arkikatedrą turėjo galimybę ir džiaugsmą žengti kad ir nedidelius, bet pirmuosius Jubiliejinės piligrimystės žingsnius. Dar prieš 12 val. žmonės rinkosi prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros šventoriuje, kur su Kryžiumi rankose laukė jauni, Kristų atradę žmonės.
„Mūsų viltis Viešpatyje“, – šie maldos žodžiai pirmieji nuskambėjo pradedant apeigas, paskelbiant Evangeliją bei ištrauką iš popiežiaus Pranciškaus Bulės. Žmonės gausiai lydėjo procesiją. Pagerbti jaunų krikščionių nešamo Kryžiaus buvo sustota prie didžiųjų durų, o vėliau pro jas kaip vilties slenkstį visi įžengė į šventovę.
Ganytojiškieji paraginimai artėjančiam malonės laikui
Eucharistijos liturgijoje patarnavo diakonai iš Italijos (du iš jų ukrainiečiai, dabar dėl karo negalintys būti savo šalyje). Šventosios Šeimos sekmadienį patarnauti Žodžio liturgijoje buvo pakviestos šeimos – šeimų tėvai ir motinos skaitė skaitinius, skelbė Visuotinę maldą bei nešė atnašas bendruomenės vardu.
Šį sekmadienį Lietuvos vyskupams paskelbus ganytojiškąjį laišką Jubiliejaus pradžiai >>, jo mintimis dalytasi per homilijas arkikatedroje bei kitose arkivyskupijos bažnyčiose.
Perteikdamas minėto laiško paraginimus, be kita, arkivyskupas K. Kėvalas didžiule malone pavadino galimybę sulaukti Jubiliejaus ir jį švęsti, apibūdino šiuos priartėjusius metus kaip brangų dovanojamą laiką, kai širdys gali naujai užsidegti, tikėjimas – atsinaujinti, viltis – būti sužadinta, kai Dievo artumas bei gailestingumas gali būti iš naujo išgyvenami.
Kalbėdamas apie jubiliejinę piligrimystę, arkivyskupas atkreipė dėmesį į Romoje vyksiančias Lietuvos dienas kovo 1–4 d. bei susitikimą su popiežiumi Pranciškumi, priminė, jog kaip piligrimai (su piligrimų pasais) galime aplankyti ir 20 šventovių Lietuvoje. Tačiau piligrimystė suprantama ne tik fizine, bet ir dvasine prasme. Tai, ganytojo žodžiais, reiškia atverti širdį šalia esantiems žmonėms. Jie yra mūsų šeimų nariai, broliai ir seserys bendruomenėse bei vargstantieji.
Nerimastingoje, skubrioje šių dienų tikrovėje ganytojas pakvietė arkivyskupijos šeimų aplinkoje turėti tris dalykus: Kryžių kaip begalinės Dievo meilės priminimą; Šventąjį Raštą ir kasdien jame ieškoti paguodos ir įkvėpimo; stalą kaip dalijimosi vietą.
Šio sekmadienio Evangelijos (Lk 2, 41–52) kontekste arkivyskupas taip pat akcentavo būtiną stiprinti tarpusavio pasitikėjimą: tokioje pasitikėjimo aplinkoje Marija ir Juozapas šventė Velykas Jeruzalėje, iki pat vakaro jausdamiesi ramūs dėl vaiko Jėzaus, buvusio giminių ir pažįstamų būryje, kur visi jautėsi vienoje šeimoje, artimi Viešpačiui ir vieni kitiems.
„Mes, gavę Krikštą ir galingą Viešpaties pažadą, turime būti vilties žmonės, kaip švyturiai, šviečiantys kelią kitiems broliams ir seserims, kurie vilties neturi arba jos nepažįsta, yra nusiminę dėl daugelio dalykų. Esame kviečiami būti vilties liudytojais“, – kalbėjo ganytojas, perduodamas ir Lietuvos vyskupų paraginimus, ir prasmingų, gilių bei vilties kupinų Jubiliejaus patirčių palinkėjimus.
Jubiliejus: kaip atsiveria durys, šitaip turi atsiverti širdys
„Jubiliejus – tai eiti visais keliais, kuriais ėjo Jėzus“, – savo katechezėje prieš šias iškilmes, be kita, sakė kunigas Artūras Kazlauskas, LVK nacionalinis delegatas 2025 m. Jubiliejui.
Kun. A. Kazlauskas džiaugsmingai pasidalijo apie Jubiliejaus atidarymą Šventųjų durų atvėrimu Šv. Petro bazilikoje prieš pat Kalėdas Vatikane bei popiežiaus Pranciškaus atvertas didžiausio Romoje kalėjimo duris. Kaip atsiveria durys, šitaip turi atsiverti širdys.
Pakomentuodamas Jubiliejaus vilties žinią, kun. A. Kazlauskas atkreipė dėmesį, jog popiežius Pranciškus Jubiliejaus skelbimo Bulėje cituoja apaštalo Pauliaus žodžius Spes non confundit, „viltis neapgauna“ iš Laiško romiečiams (5, 5). Šį laišką Paulius rašė keliaudamas į Romą, kur turėjo būti teisiamas. Rašė jo nepažįstantiems Romos krikščionims, kuriuos vienintelius Jėzaus išgelbėjimo žinia buvo pasiekusi ne per apaštalus. Jėzaus žinios sėkla sėjosi tarsi savaime, per įvairius į Romą keliavusius žmones. Geroji Naujiena sklido Šventosios Dvasios veikimu.
Pasak nacionalinio delegato Jubiliejui, ir mes patys vilties nesusikursime, neišmoksime, neįsigysime. Nenuvilianti viltis nėra daiktas, teorija, idėja. Kalbėdami apie viltį, turime kalbėti apie Asmenį. Mūsų viltis yra Jėzus – Dievas, tapęs žmogumi.
„Jei eitume paskui Jėzų, būtume vilties piligrimais“, – sakė kun. A. Kazlauskas, atkreipdamas dėmesį, jog vienas svarbiausių dalykų Jubiliejiniais metais, be piligriminių kelionių, pasak popiežiaus Pranciškaus, yra susitaikyti, nutraukti pykčio, nuoskaudų, kivirčų grandines.
---------
Kaip būti Jubiliejaus žmonėmis bei visas Jubiliejinių metų aktualijas žr. jubiliejus2025.katalikai.lt >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
