Nuotraukos – nuotraukos Kauno arkivyskupijos Carito
Kauno arkivyskupijos Carito Benamystę ir vienišumą patiriančiųjų dienos centro „Ateik“ credo, kurį vis pakartoja vadovė Rosita, – kad čia ateinantys žmonės, darbuotojai ir savanoriai – kaip viena šeima. Kaip šeimoje, čia būna visko: juoko, džiaugsmo, liūdesio, pykčio, bendro darbo ir švenčių.
Dienos centro „Ateik“ lankytojai – tai benamystę, sunkias gyvenimo sąlygas ir vienišumą patiriantys Kauno miesto gyventojai, kuriems sunku prisitaikyti dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, neišmoktų pamokų ar valios stokos.
„Kiekvienas žmogus – tai vis nauja gyvenimo istorija ir mums siunčiamas Dievo išbandymas. Ir nors neretai šiuos žmones skubame smerkti arba jų šalinamės, nesusimąstome, jog bėda gali ištikti kiekvieną. Nežinia, kaip susiklostys aplinkybės, kai pasaulis kinta kiekvieną sekundę“, – sako Rosita, pristatydama 10-ies metų sukaktį mininčio centro kolegas ir kas čia svarbiausia.
„Dienos centro „Ateik“ komandoje darbuojasi 3 žmonės. Asta ir Mindaugas atėjo kaip savanoriai, ir kadangi gerai sutarė su lankytojais, jiems atrodė priimtina darbo vieta, abu čia liko kaip nuolatiniai darbuotojai.
Asta dažniausiai veda sielovados valandėles, centro lankytojams padeda įveikti sunkumus, tokius kaip registracija pas gydytojus, moko kasdienių buitinių įgūdžių.
Mindaugas visada gali padėti, kai reikia kažką parvežti, pataisyti. Gali suorganizuoti komandą vyriškiems darbams. Jis mūsų užimtumo specialistas ir rūpinasi naujai kuriamomis „Namukų dirbtuvėmis“. Šiuo metu kaip tik ieškome Mindaugui pamainos ir komandos pastiprinimo.
Aš, Rosita, jau keletą metų čia dirbu socialine darbuotoja ir vadove. Esu atsakinga už dokumentaciją, bendravimą su centrą lankančiais žmonėmis, problemų sprendimą, visos darbinės ir kultūrinės veiklos organizavimą, partnerių, labdaros ieškojimą, viešinimą.
Kiekviena diena dienos centre yra ypatinga – stebuklas neturint stogo virš galvos turėti, kur ateiti, jaustis priimtam, reikalingam, sulaukti ne pasmerkimo, o pagalbos.
Be kavos puodelio turbūt daugelis jūsų neįsivaizduojate savo ryto. Taip ir Benamystę patiriančiųjų dienos centre pirmas ir svarbiausias dalykas – puodelis šiltos kavos. Kiekviena diena centre prasideda nuo kavos, šilumos žiemą, atsivėsinimo vasarą...
Kitas mėgstamas dalykas ir ko čia ateina lankytojai – bendravimas. Šis poreikis žmogui labai svarbus, nors nauji lankytojai dažnai būna pamiršę, kaip reikia mandagiai, draugiškai bendrauti, elgtis. Čia jie randa išklausymą, gauna patarimų, palaikymą, supratimą.
Didžiausias iššūkis dirbant su šia žmonių grupe – nepavargti mylėti. Dievas moko: „Mylėk savo artimą kaip pats save.“ Bet juk dažnai skubėdami tarp darbų gausos mes pamirštame mylėti net patys save. Šiuos žmones nėra lengva mylėti, jeigu nematai juose Dievo ar savęs. Bet pakanka prisiminti, kad tai gali būti tavo artimas, ir lankytojus pamatai kaip menininkus, filosofus, geros širdies žmones. Atverk jiems širdį ir būsi apdovanotas dėmesiu, rūpesčiu, dėkingumu, meile.
Kasdienių socialinių įgūdžių atkūrimas, mokymas yra vieni pagrindinių šio darbo tikslų. Gera stebėti įpročių pokyčius, kai pradeda kurtis mažos bendraminčių grupelės, atsiranda tarpusavio pagalba ir noras savanoriauti.
Kas skatina dirbti? Labai noriu parodyti visuomenei, kad kiekvienas jos narys yra svarbus. Jeigu kažkam nepasisekė, nereikia jo „nurašyti“. Nemoka – pamokyk, nugriuvo – padėk atsikelti, pamiršo – primink. Juk visi mes gimėme geri ir gražūs, padėkime vieni kitiems tokiems ir likti.
Šie žmonės ypatingi mokėjimu išgyventi. Dažnai stebina jų mąstymas. Dauguma gyvena šia diena, jiems pakanka to, ką turi...
Norėtųsi, kad tokių dienos centrų reikėtų mažiau, o pagalbos žmonėms būtų daugiau. Kad būtų didesnis palaikymas ir finansavimas darbui su šia grupe.
Svarbiausia – nesitikėkite greitų rezultatų. Pokyčiai vyksta lėtai ir nedideliais žingsneliais. Būdami šalia kasdien mes matome, kaip keičiasi žmogus ir jo gyvenimo suvokimas. Tie vos pastebimi pokyčiai – mums didžiausias džiaugsmas ir darbo prasmė.“
Nuoširdžiai dėkojame visiems per 10-tį metų prisidėjusiems prie pagalbos teikimo patiriantiems benamystę ir vienišumą: šio centro steigėjams, savanoriams, rėmėjams, bendradarbiams, bičiuliams.
Rosita Mikėnienė,
Kauno arkivyskupijos Carito Benamystę ir vienišumą patiriančiųjų dienos centro vadovė
