Nuotraukos – Gabrielės Plerpaitės
Dievo dovanotos Kovo 11-osios saulėtą rytmetį Kauno arkikatedrą baziliką miesto senamiestyje supo skubėjusieji dėkoti už 35-erius mūsų atkurtosios Nepriklausomybės metus. Prieš iškilmingas šv. Mišias LR Seimo bei Kauno miesto valdžios atstovai, įvairios organizacijos ir ypač mokyklų jaunimas pripildė šventovę savo džiaugsmo, jaunatviškumo ir vėliavų.
Iškilmingai Eucharistijai vadovavę ganytojai, jaunieji patarnautojai, choras bei visi gausūs šios liturgijos dalyviai, taip pat ir transliacijų klausytojai visoje Lietuvoje šią brangią dieną vienu balsu, viena džiugia širdimi garbino Viešpatį ir dėkojo už mūsų laisvą Tėvynę, kurioje gyvename, kuriame, švenčiame!
„Esame nepaprastai palaiminti, kad turime puikų jaunimą, puikią mūsų Tėvynės nuotaiką. Meldžiamės, kad pasaulis, blaškomas nerimo audrų, būtų Viešpaties malonių sustiprintas, įsivyrautų taika bei ramybė“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas liturgijos pradžioje, pasveikindamas visus atvykusius dėkoti už mūsų laisvės stebuklą.
Sakydamas homiliją, arkivyskupas atkreipė dėmesį į šiandien ypač svarbius mūsų himno – „Tautiškos giesmės“ žodžius: „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!“ Kovo 11-oji mums primena, kaip ši vienybė sužydėjo ir kokią galią tai turėjo mūsų Nepriklausomybės atkūrime. Homilijoje raginta pamąstyti apie mus vienijančias krikščioniškąsias vertybes kaip tikrąjį vienybės pamatą.
„Krikščioniškoji pasaulėžiūra remiasi argumentu, kad svarbiausias vienybės pagrindas tarp žmonių ir pasaulio tautų slypi dieviškoje žmogaus orumo kilmėje. Tik šiuo požiūriu remiantis galima užtikrinti taiką, teisingumą ir solidarumą tarp tautų. Jei žmogaus ir tarptautinės teisės bus atskirtos nuo transcendencijos, Dievo kaip tiesos šaltinio, jos gali tapti reliatyvios ir prarasti savo tikrąją vertę“, – be kita, sakė arkivyskupas, paminėdamas liūdną šių laikų tendenciją Europoje nepripažinti vienijančio krikščionybės vaidmens, neigti savo krikščioniškąją tapatybę.
Arkivyskupas, be to, pasidalijo įspūdžiais apie jubiliejinę nacionalinę piligrimystę Romoje bei čia patirtą mūsų tautiečių tikėjimo, maldos vienybę ir tikrumą, kad esame vakariečiai. Ragino popiežiaus Pranciškaus, pakvietusio švęsti Jubiliejaus metus, mintimis – būti vilties, kuri neapgauna, piligrimais, sėti viltį savo aplinkoje, mūsų Tėvynėje ir mūsų žemyne (visą homiliją skaitykime čia >> ).
Pamaldos buvo užbaigtos sugiedant Lietuvos himną, o vėliau jų dalyviai iškilminga eisena, kuri tradiciškai prasideda nuo arkikatedros, nužygiavo į miesto šventę Karo muziejaus sodelyje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
