Spalio 15 d. Kauno arkivyskupijos muziejuje (M. Valančiaus g. 6) atidaryta senojo meno paroda „Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčios palikimas“.
2024-aisiais Kauno seserys benediktinės mini 400 metų vienuolyno fundacijos jubiliejų. Iš Nesvyžiaus į Kauną benediktines pakvietė Kauno maršalas Andriejus Skorulskis, kuris 1621 m. valdovo Zigmanto Vazos privilegija išrūpino joms Šv. Mikalojaus bažnyčią, o 1624 m. oficialiai fundavo vienuolyną. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose 1493 m. paminėta Šv. Mikalojaus bažnyčia iki XVII a. buvo jau gerokai apleista, tačiau benediktinės prikėlė ją naujam gyvenimui ir meldžiasi joje iki šiol. Siekiant paminėti neeilinę sukaktį Kauno arkivyskupijos muziejus rengia Kauno seserų benediktinių vienuolyno Šv. Mikalojaus bažnyčios meninį paveldą pristatančią parodą.
Antrosios projekto „Dingę ir išlikę: Kauno senosios moterų vienuolijos“ parodos turinį sudaro išsaugotos XVII–XX amžiaus bažnyčios interjero meno vertybės.
XVII–XVIII a. kurtą aukšto meninio lygio barokinį interjerą sudarė septyni mediniai altoriai, kurių dalis buvo išardyti 1938–1940 m. atnaujinant, likę – 1948 m. nacionalizavus bažnyčią. 1992 m. atšventinus šventovę, buvo restauruoti ir naudojimui vėl pritaikyti tik Didysis ir Šv. Benedikto altoriai. Kitų altorių dalys saugotos bažnyčios palėpėje. 1999 ir 2023 m. vertingiausi altorių drožiniai buvo perduoti Kauno arkivyskupijos muziejui. Šių altorių drožyba nuosekliai iliustruoja Lietuvos medžio drožybos kaitą XVII–XVIII amžiais: kaip kremzlinę drožybą keitė vešlus ir sausas akantas, o pastarąjį papildė juostinio dekoro ornamentika.
Svarią eksponuojamų kūrinių dalį sudaro parodos partnerio Lietuvos nacionalinio muziejaus saugomi autentiški Kauno Šv. Mikalojaus benediktinių bažnyčios altoriniai paveikslai, nutapyti Romoje besimokiusio dailininko Ignaco Sezenevskio 1862 metais: Švč. Jėzaus Širdis, Jėzus su erškėčių vainiku, Šv. Margarita, Čenstakavos Dievo Motina su Kūdikiu, Šv. Benediktas siunčia šv. Maurą gelbėti šv. Placido, taip pat nežinomo dailininko Šv. Kazimieras (XIX a.). Išskirtinę meninę ir istorinę vertę turi tauriųjų metalų aptaisai, dengę Kauno ir bažnyčios globėjo Šv. Mikalojaus paveikslą. Juos 1770 m. užsakė trys vienuolės benediktinės ir Kauno vaitienė Joana Glembockienė.
Parodą papildys sovietmečiu iš bažnyčios į privačias rankas patekę, neseniai benediktinėms sugrąžinti paveikslai – Švč. Jėzaus Vardas (1644 m.), Šv. Skolastika (XIX a. II p.), taip pat monumentalių matmenų paveikslas Šv. Benediktas (apie 1756–1758 m.) iš Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios, priskiriamas garsiajam Lietuvos baroko dailininkui Simonui Čechavičiui. XX a. I pusėje įvykdyta benediktinių vienuoliškojo gyvenimo reforma, o 1938–1940 m. žymus dailininkas Liudas Truikys sukūrė naują Didįjį altorių ir jo aplinką, kurio vienas iš ryškiausių akcentų – berengiant parodą atrasti ir jau restauruoti trys „Apaštalų“ paveikslai-pano.
Atidarymo metu vyko parodos pristatymas su projekto sumanytoju Kauno arkivyskupijos muziejaus direktoriumi dr. Dariumi Žukausku, parodos kuratorėmis – muziejaus vyr. rinkinių kuratore dr. Rima Valinčiūte-Varne ir seserimi benediktine menotyrininke dr. Kotryna Indre Šurkute.
Parodos partneriai: Kauno seserų benediktinių vienuolynas, Lietuvos nacionalinis muziejus
Parodos kuratorės: dr. Rima Valinčiūtė-Varnė, ses. dr. Kotryna Indrė Šurkutė OSB
Tekstai parengti pagal Kauno arkivyskupijos muziejaus, prof. dr. Vaidos Kamuntavičienės ir doc. dr.
Aušros Vasiliauskienės medžiagą
Dizaino sprendimai: Gabrielė Aleksė
Ekspozicinė įranga: Andrius Kairiūkštis
Eksponatų restauravimas, konservavimas ir parengimas eksponuoti: Lietuvos nacionalinis muziejus, restauratorė Lina Katinaitė ir „Restauratorių gildija“
Skaitmeniniai vaizdai: Kauno benediktinių vienuolyno archyvas, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas
Paroda įgyvendinama „Dingę ir išlikę: senųjų Kauno moterų vienuolynų meninis palikimas“ projekto lėšomis
Projekto vadovas: dr. Darius Žukauskas
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Kauno arkivyskupija
Kauno arkivyskupijos muziejaus informacija
