Bažnyčiai švenčiant Švč. Mergelę Mariją, Gailestingumo Motiną, ir tęsiantis didiesiems jos globos atlaidams Aušros Vartuose Vilniuje, lapkričio 13-ąją piligrimai rinkosi ir Šiluvoje į čia tradiciškai švenčiamus mažuosius atlaidus.
Be piligrimų iš įvairių Lietuvos vietovių, į Šiluvą atvyko Kėdainių dekanatas. Kunigai tarnavo klausyklose. Kėdainių Šv. Juozapo parapijos choras giedojo pagrindinėse šv. Mišiose.
Prieš vidudienį Mišių katechezę Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje sakė Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas. Ganytojas skyrė ją Gailestingumo Motinai – tai, kuri dalyvauja Gailestingojo Viešpaties darbuose. Marija dovanoja Dievą žmonijai, kad Jis galėtų atlikti savo misiją, išgelbėti pasaulį, parodyti savo gailestingąją meilę. Ji yra ir Jėzaus padarytų stebuklų, ir Jo kančios dalyvė. Viešpaties meilė ištikima ir kantri – Marija yra šitokio Viešpaties Motina.
„Viešpats visada duoda žmogui šansą“, – sakė vyskupas S. Bužauskas, atkreipdamas dėmesį, jog Dievas ne tik „sveria“ žmogaus darbus, mato ne tik tai, kokie esame, bet ir tai, kokie galėtume būti. Viešpats savo gailestingumu moko kitame žmoguje matyti Dievo atvaizdą, jo galimybes, dovanas. Kantrybė, gerumas gali pakeisti žmogų. Viešpats džiaugiasi mūsų pastangomis. Jis niekada nepraranda vilties dėl mūsų. Katechezėje raginta mokytis ištikimos, kantrios meilės, puoselėti tarpusavio brolystę tėvynėje, šeimose, palaikyti vieniems kitus.
Iškilmingoje Eucharistijoje šią dieną dėkota Dievui už Raseinių bei Šiluvos įstaigų darbuotojų pagalbą parodant svetingumą didžiųjų atlaidų piligrimams šį rudenį, melstasi popiežiaus Pranciškaus bei arkivyskupijos intencijomis.
Prie dėkingumo temos buvo sugrįžta ir homilijoje. Pasak vyskupo S. Bužausko, dėkingumas moko žmogų nuolankumo, padeda suprasti, jog mums kažko trūksta; moko džiaugsmingumo ir dosnumo. Pasak vyskupo S. Bužausko, kai nežinome, ko Dievą prašyti, už viską Jam dėkokime. Homilijoje pasidalyta paraginimu mūsų Tėvynėje, šeimose, bendruomenėse dažniau sakyti paprastą žodį „ačiū“.
Visuotiniais maldavimais šioje Eucharistijoje melsta Bažnyčios atsinaujinimo, atvykstančiųjų į Šiluvą piligrimų dvasinio augimo ir, žinoma, dėkojant už taikų gyvenimą Lietuvoje, prašyta taikos dovanos pasaulio kraštams, kuriuos krečia karai.