Nuotraukos – Kauno arkivyskupijos Šeimos centro
Gruodžio 17 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios už šeimas. Tą trečiadienio vakarą meilės dorybės apmąstymu tęsėsi ir kartu jau baigėsi Advento rekolekcijos, į kurias kvietė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Advento liturginiu laiku vyskupas Saulius Bužauskas pradžioje priminė tris dieviškąsias dorybes: tikėjimą, viltį ir meilę, ant kurių pastatytas visas žmogaus gyvenimas.
„Jeigu visą Šventąįį Raštą – Dievo žodį – būtų galima sudėti į vieną žodį – tai būtų Meilė“, – sakė ganytojas. Dievas nuo pat pasaulio sukūrimo iki Jėzaus istorijos ir mūsų dienų nepaliauja mylėjęs žmogaus – tai ištikimoji meilė, gerumas, kantrybė, gailestingumas ir kt.
Šv. apaštalo Pauliaus Pirmajame laiške korintiečiams atrandame: „Meilė kantri, maloninga <...> Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 4–8). Šias eilutes labai mėgsta skaityti sužadėtiniai priimdami Santuokos sakramentą.
Dievas kviečia mus atsiliepti į tokią meilę ir mylėti kitus žmones taip, kaip mus Jis myli. Kristus atėjo į šią žemę, kad atiduotų savo gyvybę už mus ant kryžiaus. Mes gerbiame kryžių, nes tai ne tik kančios, bet ir pasiaukojančios meilės ženklas. Dievas nusižemina ir pasilenkia prie mūsų. Kiek aš skiriu savo laiko, išteklių kitiems, kiek meldžiuosi už kitus – tiek myliu. Ir tai darau ne dėl akių ar dėl to, kad reikia, tačiau iš tiesų, tyliai, nes man rūpi, o kartais net skauda... Meilė yra labai kūrybinga. Taip pat ganytojas priminė, kaip svarbu teisingai mylėti save, t. y. priimti save patį kaip Dievo vaiką, kaip norimą ir reikšmingą, vienintelį ir kažko nesugebantį, nes už kiekvieną Dievas paaukojo save.
Ir galiausiai vyskupas paragino atsigręžti į mums pikta darančius, į priešus ir pabandyti juos taip pat matyti kaip Dievo vaikus, linkėti gera ir melstis. Meilė yra ten, kur kiti jos neįžvelgia. Ji yra dovana ir kasdienis pasirinkimas, apsisprendimas. Tai kantrybės ir pasiaukojimo kelias, kurį praėję atrandame tikrąjį grožį.
Sakydamas šv. Mišių pamokslą vyskupas Saulius Bužauskas kalbėjo apie mūsų šaknis – ne tik šeimos, bet ir tikėjimo, kurios yra svarbios. Tai yra mūsų tikėjimo protėviai, kurie gyveno, kovojo savo kovas, buvo daug nusivylimo, bet daug ir pasitikėjimo. Tikėjimas nėra išgalvotas – jis yra pažadėtas.
Švenčiant liturgiją skaitinį skaitė ilgametė Kauno arkivyskupijos Šeimos centro darbuotoja Žaneta Šimkienė, maldavimus – sužadėtinių pora.
Giedrė Aukščiūnienė,
Kauno arkivyskupijos Šeimos centras
