Kauno arkivyskupijos muziejuje (M. Valančiaus g. 6) rugpjūčio 28 d. atidaryta senojo meno paroda „Kauno Švč. Trejybės (bernardinių) bažnyčios palikimas“.
2024-aisiais sukanka 400 m. nuo Kauno Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinių vienuolyno statybų pradžios ir 390 m. nuo Kauno pavieto maršalkos, Minsko vaivados Aleksandro Masalskio ir jo žmonos Apolonijos Jasinskytės bernardinėms suteiktos fundacijos, jų vienturtei dukrai Klarai įstojus į šią vienuoliją. Siekiant paminėti neeilinę sukaktį Kauno arkivyskupijos muziejus rengia Švč. Trejybės bažnyčios ir seserų bernardinių meninį paveldą pristatančią parodą.
Jos turinį sudaro XVII–XX a. datuojamos meno vertybės iš Kauno Švč. Trejybės (bernardinių) bažnyčios, šiandien saugomos Kauno arkivyskupijos muziejuje, Kauno kunigų seminarijoje, Vilkaviškio vyskupijos istorijos ir meno muziejuje (VVM), Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedroje bazilikoje. Sukurtas pasakojimas atskleis Kauno Švč. Trejybės bažnyčiai skirtų meninių vertybių kaitą, priklausiusią nuo besikeičiančių jos šeimininkų.
Seniausias Kauno Švč. Trejybės bažnyčios interjero raidos etapas atspindi nuo 1624 m. iki 1864 m. ją naudojusios bernardinių vienuolijos dvasingumą, taip pat fundatorių Masalskių įtaką. Ypatinga menine, istorine verte bažnyčios interjere išsiskyrė šoninis Nukryžiuotojo (Šv. Jono Bosko) altorius, pastatytas vienuolyno fundatorių XVII a. II ketvirtyje. Altoriaus frontonas, „Šv. Aleksandro“ ir „Šv. Apolonijos“ skulptūros iš altoriaus viršutinio tarpsnio ilgainiui pateko į Kauno arkivyskupijos muziejų. Parodoje „Šv. Aleksandro“ skulptūros panašumą bus galima palyginti su išlikusiu autentišku Aleksandro Masalskio portretu (XVIII a.). Eksponuojami kiti senųjų altorių fragmentai – didžiajame altoriuje buvusi iki 1703 m. sukurta „Šv. Antano Paduviečio“ skulptūra ir XVIII a. II ketv. įspūdingas augalinės drožybos Švč. Mergelės Marijos altoriaus sparnas. Bernardinių rankų gyvą prisilietimą ir kūrybiškumą atskleidžia jų pasiūti ir išsiuvinėti liturginiai drabužiai – sidabru ir perlais puoštas arnotas, įstabiais gėlių ornamentais ir aukso siūlais dekoruotos dalmatikos su 1706 m. dovanojimo įrašu (dabar VVM). XVII a. kalvio darbu iš arti leis žavėtis bažnyčios stogą puošęs geležinis kryžius. Neabejotiną priklausomybę bernardinėms byloja 1760 m. taurė su auksakalio paliktu įrašu.
Antroji parodos dalis atskleidžia bažnyčios interjero meninius pokyčius po vienuolyno panaikinimo 1864 m. Eksponuojami XIX a. II p. bažnyčios altorius naujai papuošę paveikslai, XX a. tarpukario metais vienuoliams saleziečiams sukurti paveikslai ir relikvijorius.
Barokinis Kauno Švč. Trejybės bažnyčios interjeras sunaikintas 1939–1963 m. Dalis altorių, paveikslų, skulptūrų perduota Daukšių, Alksnėnų, Išlaužo bažnyčioms, tik pavieniai kūriniai liko pačioje Švč. Trejybės šventovėje, ją perdavus Kauno kunigų seminarijos reikmėms. Parodoje įrengtas virtualus 360° turas nukelia ir leidžia apsidairyti šiose bažnyčiose, iš naujo atrandant išblaškyto bernardinių meninio palikimo reliktus.
Atidarymo metu kviesime pasižvalgyti po parodą kartu su projekto sumanytoju Kauno arkivyskupijos muziejaus direktoriumi dr. Dariumi Žukausku, parodos kuratore, muziejaus vyr. rinkinių saugotoja dr. Rima Valinčiūte-Varne.
Rengiama paroda yra pirmoji iš dviejų parodų ciklo „Dingę ir išlikę: senosios Kauno moterų vienuolijos“, skirto aktualizuoti Kaune po uždarymo 1864 m. nebeatsikūrusio bernardinių vienuolyno ir iki šiol tebegyvuojančio seserų benediktinių meniniam palikimui.
Parodos kuratorė: dr. Rima Valinčiūtė-Varnė
Tekstai parengti pagal Kauno arkivyskupijos muziejaus, dr. Vaidos Kamuntavičienės ir dr. Aušros Vasiliauskienės medžiagą
Dizaino sprendimai: Gabrielė Aleksė
Ekspozicinė įranga: Andrius Kairiūkštis
Eksponatų restauravimas, konservavimas ir parengimas eksponuoti: Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejaus Restauravimo dirbtuvės.
Virtualūs turai: Kostas Šukevičius, panoramas.lt
Skaitmeniniai vaizdai: Maironio lietuvių literatūros muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus, Kultūros paveldo tyrimų centras, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas, architekturalietuvoje.lt
Paroda įgyvendinama „Dingę ir išlikę: senųjų Kauno moterų vienuolynų meninis palikimas” projekto lėšomis.
Projekto vadovas: dr. Darius Žukauskas
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Kauno arkivyskupija, Kauno kunigų seminarija.
Kauno arkivyskupijos muziejaus informacija
