Nuotraukos – vaizdo įrašo stop kadrai bei Gabrielės Plerpaitės
Atšventę Visus Šventuosius, Mirusiųjų minėjimo dieną (Vėlines) ir per visą aštuondienį lapkričio 1–8 d. prisimename jau iškeliavusius pas Viešpatį, meldžiamės, kad ir jie džiaugtųsi amžinąja ramybe Dievo artumoje. Šiomis dienomis tikintieji prašo melstis už mirusius artimuosius užsakydami šv. Mišias. Per Vėlinių aštuondienį Kauno arkikatedroje bazilikoje yra sudėtinių Mišių galimybė.
Labai brangia diena Mirusiųjų minėjimą pavadino kardinolas Sigitas Tamkevičius, lapkričio 2-ąją vadovaudamas liturgijai Kauno arkikatedroje bazilikoje, kur pakvietė melstis už savo mirusius artimuosius, už visus, su kuriais kada nors susitiksime.
Sakydamas homiliją kardinolas atkreipė dėmesį, jog Vėlinės yra laikas ne tik prisiminti mirusiuosius, bet ir susimąstyti apie gyvenimo prasmę: ar viskas baigsis mirtimi ir kapu? O gal mirtis yra sugrįžimas į gyvenimą, kuris jau neturės pabaigos?
„Jei mąstytume, kad žmogaus gyvenimas baigiasi sulig mirtimi, tuomet būtume labai apgailėtini. Mylintis Dievas negalėjo sukurti mąstančio žmogaus, neapdovanodamas jo amžinuoju gyvenimu. Jėzus sakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ (Jn 11, 25–26) – kalbėjo kardinolas.
„Mes dar negyvename tikruose namuose. Mes dar tik keliaujame. O kelyje būna visko: ir džiaugsmo valandų, netrūksta ir kelionės vargo. Bet keliaudami visada žinome jog sugrįšime į namus ir galėsime pailsėti. Suvokimas, kad gyvensime amžinai, iš esmės keičia gyvenimą“, – sakė ganytojas Vėlinių homilijoje.
Joje pabrėžė krikščionių tikėjimą ir viltį, kuri nėra naivi. Mes, tikintieji, esame tikėjimo ir vilties žmonės. Mūsų tikėjimas remiasi prieš 20 amžių iki kankinystės mirties apaštalų paliudytu tikėjimu Jėzaus Kristaus mirtimi ir prisikėlimu.
„Kokie realūs buvo Jėzaus mirtis ir prisikėlimas, tokia tikroviška yra ir mūsų amžinojo viltis. Jei su Jėzumi eisime per gyvenimą, tai su Juo ir amžinai gyvensime “, – sakė kardinolas S. Tamkevčius, pakviesdamas melstis vieniems už kitus, kad per gyvenimą keliautume su amžinybės viltimi.
Po vakaro šv. Mišių Kauno arkikatedroje buvo einama gedulinė procesija. Maldoje prisimenami ir žymūs garbieji dvasininkai, tarnavę šioje šventovėje per įvairius istorinius laikus.
Švč. Sakramento koplyčioje palaidotas kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000), kriptoje – vyskupai: Motiejus Valančius (1801–1875), Mečislovas Leonardas Paliulionis (1834–1908), Gasparas Cirtautas (1841–1913), Pranciškus Karevičius (1861–1945), Juozapas Jonas Skvireckas (1873–1959); šventoriuje – prelatai Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932), Aleksandras Jakštas-Dambrauskas (1860–1938), Stanislovas Jokūbauskis (1880–1947) (už žydų vaikų gelbėjimą pelnęs Pasaulio tautų teisuolio vardą); vyskupas Vladislovas Michelevičius (1924–2008), monsinjorai Pranciškus Tamulevičius (1923–2006), Petras Meilus (1932–2015), Vincentas Jalinskas (1925–2019).
Lapkričio 6-ąją arkikatedroje 18 val. už savo mirusiuosius kviečiami melstis Kauno aukštųjų mokyklų darbuotojai.
Lapkričio 21-ąją 10 val. visi arkivyskupijoje tarnaujantys dvasininkai prieš susitikimą lapkričio konferencijoje susirinks į šv. Mišias už šiemet pas Viešpatį iškeliavusius savo brolius kunigus.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
