Pusšimtis žmonių ekskursijoje po Kauno kunigų seminariją ieškojo neatrastų lobių (2024 04 20)
Paskelbta: 2024-04-21 14:12:32

Nuotraukos – Ramvydo Romankevičiaus

Balandžio 20 d. į Kauno kunigų seminariją susirinko pusšimtis žmonių, pasiryžusių surasti neatrastus lobius. Į nuotaikingą popiečio ekskursiją dalyvius sukvietė Kauno arkivyskupijos Pašaukimų sielovados bendradarbiai, balandžio 12–28 d. minintys „Pašaukimų savaitę 2024“. Ekskursijos gidais tapo seminarijos dvasios tėvas kunigas Andrius Končius su seminaristais.

Dalyviai ne tik siauromis kopėčiomis leidosi į požemius, kabarojosi ant stogo, aplankė seminaristų kambarius, sporto salę, virtuvės kompleksą, studijų garbės dekano prelato prof. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS auditoriją, biblioteką, bet ir sužinojo, kad sovietmečiu seminaristų tykojo saugumas, įsikūręs čia pat stovinčiame pastate, pramintame „Pentagonu“. Renginį užbaigė adoracija Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje ir agapė.


---
Į retai duris pasauliečiams atveriančią Kauno kunigų seminariją susirinkę smalsuoliai turėjo galimybę ištyrinėti ją nuo požemių iki pat padangių.

Pirmiausiai susirinkusieji išklausė instruktažo seminarijos valgomajame. Čia kun. A. Končius paragino aktyviai ieškoti kiekvienoje stotelėje paslėptų lobių, nes juos atradus lauks saldus atpildas.

Intriga dalyvius lydėjo iki pat ekskursijos pabaigos, nes lobiai netikėčiausiose vietose liejosi lyg iš gausybės rago.

Norint gauti galimybę ieškoti lobių teko gerokai paplušėti, mat pirmoje stotelėje laukė rimta užduotis – siauru tuneliu, kur telpa tik kopėčios, reikėjo nusileisti į požemius. Įveikę ankštų erdvių ir tamsos baimes, dalyviai tęsė kelionę.

Įdomu, kad anksčiau pastate veikė bernardinių vienuolynas, o vienuolės buvo laidojamos požemiuose. Į dabartinius rūmus seminaristai atsikraustė XIX a.

Patyrinėję tamsiuosius požemius, ekskursantai keliavo ant Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčios stogo.

„Jeigu turi gerą stogą – esi saugus. Jei mūsų stogas yra pats Dievas – esame saugūs. Beje, Vilijampolėje tai labai praverčia. Čia gali drąsiai sakyti: „Aš turiu gerą stogą, prie manęs nelįsk! Mano stogas yra Jėzus Kristus“, – šypsodamasis kalbėjo kun. A. Končius.

Intrigą kėlė, ir kurgi gyvena seminaristai. Prie buvusių jų namelių sustoję dalyviai sužinojo, kad buvo laikai, kai seminarijoje mokydavosi didelis būrys būsimų kunigų – po kelis šimtus ir daugiau. Tuomet viename kambaryje apsistodavo ir po dešimt žmonių. Susirinkusieji sužinojo, kad norint tapti kunigu reikia mokytis 7 metus. Šiuo metu Kauno kunigų seminarijoje studijuoja keturi seminaristai.

Jie gyvena kitame pastate, o buvę kambariai naudojami rekolekcijoms – „sporto treniruotei, kur treniruoji širdį ir dvasią“, paminėjo kun. A. Končius. Jis pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje veikia viena Kunigų seminarija, kurios padaliniai įsikūrę Vilniuje, Kaune ir Telšiuose.

„Sovietmečiu ši seminarija veikė vienintelė, buvo stiprus valdžios spaudimas. Šį pilką pastatą, kurį matote per langą, vadinome „Pentagonu“, nes anksčiau jame veikė saugumas, kad galėtų prižiūrėti seminaristus“, – pasakojo kun. A. Končius.

Toliau dalyviai traukė į dar vieną rūsį. Čia įkurta seminaristų sporto salė, kur galima pakilnoti svorius, pasitreniruoti, sužaisti stalo tenisą ar stalo futbolą.

Iš rūsio ekskursantai keliavo į valgomąjį, o iš jo – tiesiai į virtuvių kompleksą, kur įrengtos keturios virtuvės. Čia laukusi darbuotoja Gabrielė Plerpaitė pažymėjo, kad seminaristai labai mėgsta virėjų Kazytės ir Tanios gaminamus gardžiuosius cepelinus bei kugelį. Lėkštėje nelieka nei kąsnelio!

Penktadieniais pietums seminaristams patiekiama tik sriuba – jie laikosi pasninko, o pinigus, kuriuos išleistų tos dienos pietums, skiria geriems darbams, pvz., per Šv. Kalėdas padovanoja kompiuterį stokojančiam moksleiviui ar pan.

Ekskursantai apsilankė ir studijų garbės deanao prelato profesoriaus Vytauto Stepono Vaičiūno OFS auditorijoje. Jis išugdė net aštuonis vyskupus!

Paskui keliauta į seminarijos biblioteką, kur saugoma daugiau kaip 30 tūkst. knygų lietuvių, anglų, graikų, hebrajų, lenkų, prancūzų, italų, rusų kalbomis. Čia saugomi ir reti leidiniai nuo XVI a.

Ekskursijos finišas laukė Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje. Čia vyko Švč. Sakramento adoracija, o po jos seminaristas Arminas Pečiulaitis paliudijo, kaip Dievas jį pašaukė tapti kunigu.

„Trūksta pašaukimų į kunigus. Nepamirškite maldų už mus“, – prašė seminaristas.

Kas yra didžiausias lobis? Daugiau kaip pusšimtis dalyvių jo akylai ieškojo. Galiausiai jį surado bažnyčioje. Tai – Švč. Sakramentas!

„Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“, – baigdamas 2,5 val. trukmės kelionę po seminariją Evangeliją pagal Matą citavo kun. A. Končius.

Pabaigoje dalyviai pakviesti į agapę, čia prieš iškeliaudami kiekvienas gavo dovanų – po knygą apie Kunigų seminariją ar kompaktišką užrašų knygutę.

Didžiulio pasisekimo sulaukusią ekskursiją žadama ateityje pakartoti.

Skirmantė Javaitytė

Ganytojo žodis

Kaip svarbu vėl naujai išgirsti nuostabią Kristaus PRISIKĖLIMO žinią ir švęsti drauge Velykų džiaugsmą! Dievo gailestingumas buvo parodytas mums, žemės keleiviams, kad pradžiugtų mūsų širdys, kad sustiprėtų mūsų viltis, apie kurią Tikėjimo išpažinime sakoma: „laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžinojo gyvenimo.“

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune