Nuotraukos – Donato Pranskevičiaus
Didi iškilmė Kauno arkivyskupijoje ir visoje Lietuvoje – šitaip džiaugsmingai Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pavadino diakono Tito Misevičiaus šventimus, kurie gegužės 11-osios popietę vyko Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Diakonas Titas Misevičius ateina tarnauti mūsų arkivyskupijos bendruomenei ir yra užaugęs tarp jos žmonių. Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės (Palemono) parapijoje jaunuolis priėmė sakramentus, atrado gyvą tikėjimą, patarnaudavo šv. Mišioms, paskui įstojo į seminariją ir pradėjo ruoštis kunigiškajai tarnystei.
Kreipdamasis į šventinamąjį Titą ir šiltai pavadindamas jį mielu mūsų broliu, liturgijos pradžioje arkivyskupas Kęstutis atkreipė dėmesį, jog šis jaunas žmogus atsiliepė, išgirdęs Viešpaties kalbinimą, ir pasiryžo eiti savo gyvenimo keliu tarnaudamas Viešpačiui, kuris pamilsta žmogų, jį išsirenka ir pašaukia.
Šventimai vyko gausiai susirinkusios bendruomenės – kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ, Kauno arkivyskupijos augziliaro vyskupo Sauliaus Bužausko, Vilniaus bei Kauno seminarijų vadovybės, kunigų, diakonų, seminaristų, Tito tėvelių Alfonso ir Laimos bei sesės Aistės, Palemono parapijiečių, taip pat draugų, bičiulių – akivaizdoje ir buvo palydėti visų malda.
Paskelbus Dievo žodį, šventinamąjį, paliudydamas jo tinkamumą, arkivyskupui pristatė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kunigas Andžej Šuškevič.
„Šiandien su džiaugsmu sutinkame tave, mielas broli, žinodami, kad slėpiningu būdu Viešpats veikia žmonijos istorijoje ir kalbina žmonių širdis atsiliepti į meilės tarnystę. Jis pats, žengęs į istoriją ir priartinęs dangų prie žmonijos širdies, norėjo, kad Jo išrinktieji bendradarbiai tęstų pradėtą meilės misiją“, – sakė arkivyskupas Kęstutis savo homilijoje, be kita, atkreipdamas dėmesį į liturgijoje skambantį slėpiningąjį žodį „išsirenka“.
„Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių (plg. Mt 9, 36) – į tokią tikrovę esame pakviesti, Atrodo, jog nusiminimui labai daug priežasčių: ką žmogus gali padaryti? Tokia nuotaika gali atimti drąsą ir jėgas. Tačiau pats Viešpats drąsina, teikia jėgų tam, kurį išsirenka“, – kalbėjo arkivyskupas, pabrėždamas žmogaus atsiliepimą savuoju „taip“, kaip Marijosfiat Dievo planui.
Ganytojo žodžiais, per šį „taip“ žmogus perkeičiamas į Jėzaus bičiulį, misionierių, apaštalą, o šių šventimų akimirką – į diakoną, kas reiškia „tarnauti paskirtąjį“.
Arkivyskupas trumpai pristatė Tito paliudytą savo pašaukimo istoriją. Gimęs Kaune, nelankęs bažnyčios vaikystėje, vėliau Palemono parapijoje rengėsi Sutvirtinimui, tapo ministrantu.
„Dešimtoje klasėje įvyko mano atsivertimas“, – liudijo Titas, prisimindamas, kaip pradėjo skaityti tikybos mokytojos dovanotą Bibliją. Bendraudavo su praktiką atliekančiais klierikais, dalyvavo pašaukimų savaitgalyje seminarijoje, pamatė ją iš arti. Titas mini jauną, nuoširdų parapijos kleboną, kurio pavyzdys padarė jam didelę įtaką. Taip atėjo mintis, jog norėtų būti kunigu, o pradėjęs studijas seminarijoje jautė ramybę ir džiaugsmą.
Užbaigdamas homiliją arkivyskupas darsyk pasveikino Titą, jo pasiryžimą tarnauti žmonėms, paragino nepamiršti nuolatinės maldos, kuri yra meilės treniruotė, palinkėjo džiaugsmo ir vilties nešant Gerąją naujieną broliams ir seserims.
Šie diakono šventimai vyko ypatingu laiku – Maldos Šventajai Dvasiai devyndienio metu, o šventimų apeigose – jų esminėje konsekracijos maldoje – taip pat melsta Viešpatį siųsti savo Dvasią, kad Ji pripildytų šventinamąjį ir septyneriopomis dovanomis stiprintų diakono tarnystėje.
Džiaugsmą ir pasveikinimą naujai įšventintam diakonui susirinkusi bendruomenė išreiškė arkikatedroje nuvilnijusiais plojimais.
Savo brolių apvilktas diakoniškaisiais drabužiais – stula ir dalmatika – ir priėmęs jam įteiktą Evangelijų knygą diakonas Titas Misevičius patarnavo arkivyskupo vadovaujamoje iškilmių Eucharistijos liturgijoje. Patarnavo ir bendruomenei, ateidamas į jos tarpą su šventąja Komunija.
Užbaigdamas liturgiją ir padėkodamas šventimų dalyviams, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasidalijo mintimi apie džiaugsmą melstis vienybėje, dovanoti vieni kitiems viltį ir būti viena šeima.
Bažnyčios palaiminimas per arkivyskupo rankas šį kartą pirmiausia buvo skirtas pašventinimą diakono tarnystei priėmusiam jaunajam Titui.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
