Nuotraukos – Tomo Jundulo
Birželio 24 d. Bažnyčiai švenčiant Šv. Jono Krikštytojo Gimimą, Kauno arkivyskupijoje tęsėsi gyva tradicija šią dieną susirinkti kartu švęsti dangiškojo globėjos dienos iškilmės Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Po Joninių šventės dar bundantis senamiestis prieš vidudienį buvo gyvas arkivyskupijos bendruomenės žmonių judėjimo. Į arkikatedrą švęsti skubėjo įvairiose didesnėse ar mažesnėse miestų, miestelių ir kaimų parapijose dekanų, klebonų, vikarų, rezidentų ar kitas tarnystes atliekantys kunigai – pasibaigus iškilmingai Eucharistijai bendruomenei buvo pristatytos kai kuriems iš jų (taip pat diakonui) skirtos naujos tarnystės vietos. Kauno arkivyskupijos komunikacijos koordinatoriumi paskirtas kunigas Gintaras Blužas (visi skyrimai skelbiami čia >>).
Į arkikatedrą iš įvairių arkivyskupijos kampelių atskubėjusiųjų, šventiškai pasipuošusių ir nusiteikusių žmonių rankose buvo galima matyti gėles – jos buvo skirtos pasveikinti čia atlydėtiems savo bendruomenių nariams, kuriems Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo dekretais Arkivyskupijos dienos proga buvo įteikti Šiluvos Dievo Motinos medaliai, palydimi džiaugsmo plojimais.
Dvasininkų procesijai atėjus prie altoriaus, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasveikino kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ, brolius vyskupus – arkivyskupą Lionginą Virbalą SJ, augziliarą vyskupą Saulių Bužauską, brolius kunigus (daugiau kaip 30 jų), diakonus ir visus patarnautojus, visus šios iškilmingos Eucharistijos dalyvius. Kad šventė ypatinga, svarbi, pakylėjanti ir džiugi, bylojo arkikatedros choro giesmės, palydimos ne tik vargonų, bet ir pučiamųjų.
Visus kaip šeimą apkabinančiu, ganytojišku ramybės palinkėjimu pradėjęs iškilmes arkivyskupas K. Kėvalas pasidalijo su žmonėmis ypatingu popiežiaus Pranciškaus ženklu: Lietuvai (ir Latvijai bei Estijai) birželio 24 d. buvo paskirtas naujasis apaštalinis nuncijus arkivyskupas Georgas Gansweinas (žr. plačiau lvk.lcn.lt >> ).
Ganytojas paragino melsti arkivyskupijos globėjo – drąsios tiesos pranašo – šv. Jono Krikštytojo įkvėpimo, tikėjimo entuziazmo, kad tai taptų visų gyvenimo būdu, visu savastimi. Akcentuota Jono Krikštytojo rodoma bendruomenei kryptis – pranašo žodžiai, tapę Kauno arkivyskupijos šūkiu: „Taisykite Viešpačiui kelią!“
„Pagrindinė žinia, kurią skelbė Jonas Krikštytojas, – tai kvietimas atsiversti, kvietimas į atgailą, gyvenimo būdo keitimą. Jo paties pasitraukimas į dykumą, gyvenimas labai paprastomis sąlygomis ir deganti širdis skelbiant ateinantį Kristų buvo Dievo ženklas žmonijai. Jis atėjo, kad sujautrintų mūsų klausą ateinančio Viešpaties žiniai. Jo misija – rengti širdis susitikimui su Kūrėju“, – vėliau sakė arkivyskupas K. Kėvalas savo homilijoje, kai arkivyskupijos sielovadoje tarnaujantieji perskaitė skaitinius, o diakonas Darius Chmieliauskas paskelbė bendruomenei Evangeliją pagal Luką apie Jono Krikštytojo gimimą ir vardo jam suteikimą.
Homilijoje paraginta pamąstyti, ką galime pasimokyti iš Jono Krikštytojo, šiandien žvelgdami į jo gyvenimą, o kartu į mūsų laiką ir aplinką. Tai trys dalykai: 1) drąsa – skelbti tiesą, ypač svarbią „politinio korektiškumo“ laikais; 2) laisvė – be atsiprašymų“ skelbti ir praktikuoti tikėjimą, diegti tikėjimo vertybes politikoje, kultūroje, švietime; 3) mokytis „atsitraukimo meno“, tai yra maldos gyvenimo, kuris yra egzistenciškai svarbus, norint išlikti tikinčiuoju.
Arkivyskupas, be kita, atkreipė dėmesį, jog šiemet švenčiame popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Maldos metus ir rengiamės 2025 m. Jubiliejui. „Paruošti širdis maldas – mūsų namų darbai šiam metui“, – sakė arkivyskupas, be kita, pažvelgdamas į tolesnes istorines sukaktis – 2026 m. švęsime Lietuvos bažnytinės provincijos ir Kauno arkivyskupijos įsteigimo 100-metį; be to, artėja palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo dangui 100-metis (1927 m.); ne už kalnų ir didysis jubiliejus – 2033-ieji, Atpirkimo metai.
„Brangūs broliai ir seserys, esame pakviesti būti Jonais Krikštytojais šiandienos pasaulyje. Esame kviečiami taisyti Viešpačiui kelią mūsų artimųjų, bičiulių, bendradarbių ir visų, kuriuos sutinkame, širdyse. Juk ir mums galima pritaikyti pranašo Izaijo žodžius: „Jis padarė iš manęs aštrų kalaviją, paslėpė mane savo rankos šešėlyje. Jis padarė mane aštria strėle ir įdėjo į savąją strėlinę“ (Iz 49, 2) – kalbėjo arkivyskupas ir šio arkivyskupijos maldos susirinkimo proga padėkojo kunigams, sielovados bendradarbiams parapijose bei institucijose, taip pat visiems tikintiesiems – už ištikimą Mišių maldą bei maldą už kunigus, už tikėjimo liudijimą (visą homiliją kviečiame skaityti čia >> ).
Iškart po palaiminimo Eucharistijos liturgijos pabaigoje padėką arkivyskupijos žmonėms išreiškė ir apdovanojimai aukščiausiu arkivyskupijos garbės ženklu – Šiluvos Dievo Motinos medaliais. Juos kasmet arkivyskupas skiria už metų tarnystę kunigams, institucijų, parapijų tarnautojams.
Šiemet apdovanoti daugiau kaip dešimtis parapijų (Alėjų, Domeikavos, Josvainių, Jurbarko, Kulvos, Kauno Palemono, Raseinių ir kt.) žmonių. Apdovanojimai atskleidė visą įvairovę jų atliekamų tarnysčių savo bendruomenėse – nuo zakristijonų, katechetų iki procesijų rengėjų ar savo bažnyčių rėmėjų bei klebonų pagalbininkų įvairiuose reikaluose; kai kurie parapijose tarnauja visa šeima ir net kelios kartos. Paskelbtuose dekretuose buvo dėkojama ne tik už tarnystes, bet ir nuoširdžiai liudijamą tikėjimą savo bendruomenėse, šeimose. Arkivyskupas kiekvieną apdovanotąjį asmeniškai pasveikino (apdovanotųjų sarąšą žr. čia >>).
Šiluvos Dievo Motinos medaliais taip pat apdovanoti Ukmergės dekanas, Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas kunigas Raimundas Kazaitis, institucijų bendradarbės – Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, Kauno arkivyskupijos Carito ilgametė bendradarbė, administratorė Onutė Virbašiūtė, šeimų ir sužadėtinių sielovados bendradarbė, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro vadovės pavaduotoja Giedrė Aukščiūnienė, seserys pranciškonės, besidarbuojančios Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijoje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
