Nuotraukos – Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio-buto muziejaus
Kauno arkivyskupijos Kardinolo V. Sladkevičiaus bute-memorialiniame muziejuje vyko gyvosios isorinio aktualumo pamokos, viena jų – „Vyturio“ gimnazijos moksleiviams.
Kaip numatyta LR švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje Katalikiškojo ugdymo sistemos sampratoje, ,,Vyturio“ gimnazija, įgyvendindama katalikiškojo vertybinio ugdymo programą, remiasi saleziečių prevencinio auklėjimo pagrindais – protu, religija bei artimo meile. Tokius tikslus ir uždavinius išsikėlusi gimnazijos bendruomenė, kurios vienas steigėjų ir dalininkų yra Kauno arkivyskupijos metropolijos kurija, niekada nestokoja ganytojų rūpestingo ir tėviško dėmesio.
Katalikiškojo vertybinio ugdymo elementais grindžiamos gimnazijos pedagogų atmintyje išlikęs nelabai seniai įvykęs susitikimas su arkivyskupu metropolitu Kęstučiu Kėvalu ir vyskupu augziliaru Sauliumi Bužausku. Gimnazijos kapeliono Šv. Antano Paduviečio parapijos klebono kunigo Evaldo Vitulskio ir bibliotekininkės teol. m. dr. Vilijos Karaliūtės pastangų dėka gimnazistams organizuojami Bažnyčios istoriją aktualinantys renginiai, rekolekcijos, vyko gyvojo dvasingumo pamokos, kurias vedė Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas ir kiti.
Pagal šv. Jono Bosko auklėjimo prevencinę sistemą sudarytos „Vyturio“ gimnazijos vertybinio ugdymo programos tikslas – išauklėti dorus krikščionis ir gerus piliečius, savo Tėvynės mylėtojus ir jos gynėjus. Istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojas Juozas Rūškys, šį pavasarį gimnazistams išsamiai pristatęs taikaus pasipriešinimo- rezistencijos tematiką, kartu su Kauno arkivyskupijos muziejumi organizavo gyvąją pamoką. XX a. septintajame dešimtmetyje Bažnyčios pasipriešinimo pogrindinei veiklai vadovavęs ir su kitais bendraminčiais įkūręs bei redagavęs 17 m. ėjusį pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ tuometinis kunigas, dabar kardinolas Sigitas Tamkevičius gimnazistams išdėstė svarbiausius pogrindinės veiklos tikslus: ginti Lietuvos Katalikų Bažnyčios teises, kovoti su tikinčiųjų persekiojimu ir informuoti apie žmogaus teisių pažeidimus pasaulio visuomenę. Atsakydamas į klausimus, kardinolas, 1983–1988 m. buvęs politinis kalinys, pasidalijo prisiminimais apie gyvenimą sovietiniuose lageriuose ir tremtyje, papasakojo apie savo pašaukimo kelią.
Daug drąsos ir tikėjimo reikalaujanti pogrindinė „LKB kronikos“ leidėjų veikla padėjo ginti žmogaus teises sovietinėje Lietuvoje ir kūrė prielaidas Lietuvos Nepriklausomybei. Apie tai su gimazistais kalbėjo susitikime su kardinolu S. Tamkevičiumi dalyvavęs Europos Parlamento narys, prof. dr. Liudas Mažylis, kuris muziejui padovanojo paties sudarytą dokumentų rinkinį „Lietuvos valstybės atkūrimo procesas, 1918 m. sausis–vasaris“.
Kitos muziejuje apsilankiusios švietimo įstaigos atstovai buvo iš VDU ,,Rasos“ gimnazijos. Ši gimnazija nuo 1989 m. savo švietėjišką ir ugdomąją veiklą grindžia Tautinės mokyklos koncepcija, vadovaudamasi humanizavimo ir demokratizavimo, ugdymo turinio integravimo ir diferencijavimo principais. Pradėjus profiliuotą mokymą, veikla kreipiama Nepriklausomos Lietuvos piliečio, vientisos asmenybės, kurioje harmoningai derintųsi valia, intelektas ir jausmai, ugdymo linkme. Taip „Rasos“ gimnaziją pristatė būrį gimnazistų į muziejų atlydėjusi I a klasės vadovė matematikos mokytoja ekspertė Almina Vitkauskienė bei gimnazijos meno vadovas vyr. mokytojas Ramūnas Baranauskas.
Į Kardinolo V. Sladkevičiaus butą-memorialinį muziejų, kaip sakė apsilankę Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos Marijos legiono narių gausus būrys, atvedė vidinė paskata pagerbti bei arčiau pažinti vieną garbingiausiųjų 1975 m. į kongregaciją įstojusių Lietuvos marijonų. Taip pat prisiminti kardinolo Vincento pirmtaką, 1973–1988 m. buvusį Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų apaštalinį administratorių Kaune arkivyskupą Liudviką Povilonį MIC (1910–1990), kuris prieš 70 metų 1954 m. paskirtas į Klaipėdą gavo užduotį pastatyti sparčiai augančiame Lietuvos uostamiestyje bažnyčią Švč. Marijos Taikos Karalienės garbei.
Tarp būrio klaipėdiškių piligrimų buvusios kelios, šiemet šimtmečio jubiliejų mininčio, 1924 m. įkurto Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojos papasakojo, kad veikia išsami Klaipėdos bažnyčios statybos istorijai ir jos atgavimui skirta ekspozicija. Leidimas buvo gautas chruščiovinio atšilimo pradžioje, bet politiniai vėjai pasikeitė, priėmimo komisija 1960 metais ėmė ieškoti nesibaigiančių priekabių, bažnyčia buvo uždaryta, o klebonas kun. L. Povilonis nuteistas aštuoneriems metams laisvės atėmimo. Bausmę turėjo atlikti Pravieniškių priverčiamųjų darbų stovykloje; susilpnėjus sveikatai, po ketverių metų buvo amnestuotas. Grįžęs iš lagerio, 1966–1969 m. dirbo Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. 1969 m. lapkričio 7 d. popiežiaus Pauliaus VI nominuotas tituliniu Arkavikos vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos administratoriaus augziliaru. 1969 m. gruodžio 21 d. Kauno arkikatedroje vyskupo J. Matulaičio-Labuko konsekruotas vyskupu. Kaip Vyskupų Konferencijos pirmininkas, arkivysk. L. Povilonis nemažais diplomatiniais gabumais prisidėjo prie Apaštalų Sosto pastangų, kad vyskupas Vincentas Sladkevičius (kardinolas) po 24 metų tremties grįžtų į savąją Kaišiadorių vyskupiją, kad būtų paskirti trys nauji vyskupai: 1982 metais – Antanas Vaičius, 1984 metais – Juozas Preikšas, 1986 metais – Vladislovas Michelevičius; juos pats ir konsekravo. Įvertindamas didelį tuomečio vyskupo L. Povilonio triūsą, Apaštalų Sostas 1984 m. jam suteikė arkivyskupo titulą.
Irena Petraitienė
