Nuotraukos – Kauno arkivyskupijos muziejaus
Kauno arkivyskupijos muziejuje (M. Valančiaus g. 6) rugpjūčio 28 d., dalyvaujant gausiam būriui susidomėjusių lankytojų, atidaryta senojo meno paroda „Kauno Švč. Trejybės (bernardinių) bažnyčios palikimas“.
Atidarymo metu muziejaus direktorius dr. Darius Žukauskas savo įžangoje pabrėžė progos reikšmingumą ir iš jo kilusį įkvėpimą pabandyti apie svarbią temą kalbėti parodine forma. Pristatė parodos idėją ir apibrėžė parodos apimtis, išryškindamas, kad jos turinį sudaro XVII–XX a. datuojamos meno vertybės, taip pat virtualūs 360° turai po Daukšių, Alksninės, Išlaužo bažnyčias, kurie leidžia pamatyti, kaip buvo pritaikyti senieji Švč. Trejybės bažnyčios altoriai. Vadovas pažymėjo, kad parodos turinys nebūtų toks svarus be pastarąjį dešimtmetį įvykdytų istorikės prof. dr. Vaidos Kamuntavičienės ir menotyrininkės doc. dr. Aušros Vasiliauskienės mokslinių tyrimų. Padėkojęs visiems prisidėjusiems prie parodos organizavimo žodį perleido parodos kuratorei dr. Rimai Valinčiūtei-Varnei.
Ekskursijos metu buvo pristatytos Kauno arkivyskupijos muziejui priklausančios ir parodai iš Kauno kunigų seminarijos, Vilkaviškio vyskupijos istorijos ir meno muziejaus (VVM) bei Kauno arkikatedros bazilikos pasiskolintos ir dabar ekspozicinėmis priemonėmis į nuoseklų parodinį pasakojimą sujungtos vertybės. Pasakojimas pradėtas nuo seniausio bažnyčios interjero raidos etapo, atspindinčio nuo 1624 m. iki 1864 m. šventovę naudojusios bernardinių vienuolijos dvasingumą, taip pat fundatorių įtaką. Kuratorė R. Valinčiūtė-Varnė, pasakodama apie kūrinius, teigė, kad ypatinga menine, istorine verte bažnyčios interjere išsiskyrė šoninis Nukryžiuotojo (vėliau Šv. Jono Bosko) altorius, pastatytas vienuolyno fundatorių XVII a. II ketvirtyje. Parodoje eksponuojamas altoriaus frontonas, „Šv. Aleksandro“ ir „Šv. Apolonijos“ skulptūros iš įrenginio viršutinio tarpsnio. Lankytojus kuratorė pakvietė „Šv. Aleksandro“ skulptūros panašumą palyginti su išlikusiu autentišku Aleksandro Masalskio portretu (XVIII a.). Aptarti kiti senųjų altorių fragmentai – didžiajame altoriuje buvusi iki 1703 m. sukurta „Šv. Antano Paduviečio“ skulptūra ir XVIII a. II ketv. įspūdingas augalinės drožybos Švč. Mergelės Marijos altoriaus sparnas, bernardinių pasiūti ir išsiuvinėti liturginiai drabužiai su 1706 m. dovanojimo įrašu, vienuolynui priklausiusi taurė su įrašu.
Istorikė Vaida Kamuntavičienė atskleidė vienuolyno steigimo aplinkybes ir pristatė Masalskių šeimą, taip pat atskleidė fragmentiškų bernardinių kasdienybės detalių.
Antrojoje parodos dalyje pristatytos Mato Bučinskio XX a. II p. tapytos drobės, saleziečių parūpinti kūriniai. Galiausiai, sovietmečiu įrengto moderniojo seminarijos bažnyčios interjero rekonstrukciją komentavo A. Vasiliauskienė, kurios dėka tik pastaraisiais metais pavyko atskleisti sprendimų kūrėjų ir įgyvendintojų tapatybes, ilgai buvusias paslaptyje.
Pabaigoje susirinkusiems anonsuotas spalio mėnesį vyksiantis antrosios ciklo „Dingę ir išlikę: senosios Kauno moterų vienuolijos“ parodos atidarymas, skirtas iki šių dienų Kaune išlikusių seserų benediktinių meniniam palikimui.
Kauno arkivyskupijos muziejaus informacija
