Nuotraukos – iš vaizdo įrašo bei Rūtos Tarnauskaitės
Balandžio 13-osios Marijos diena Šiluvoje buvo švenčiama aštuntąją šventų Velykų dieną, su Kristaus Prisikėlimo džiaugsmu. Šiluvos piligrimus, interneto bei radijo transliacijų klausytojus šią dieną pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Šiluvos šventovę arkivyskupas pavadino vieta, kur žmonių širdys yra paguodžiamos ir apdovanojamos ramybe. Čia susirinkusius piligrimus pakvietė melsti ramybės Lietuvai ir pasauliui išgyvenant nerimo, karų paženklintą laiką, paragino būti Kristaus Prisikėlimo liudytojais, Jo ramybės nešėjais.
------
Šiluvoje šią dieną atskambėjo ir Lietuvos bažnytinės provincijos bei Kauno metropolijos įsteigimo šimtmečio jubiliejus. Katechezę Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje šį kartą sakė istorikė dr. Vaida Kamuntavičienė. Ji pasidalijo, kaip XX a. pradžioje atėjome į 1926-uosius, kai prieš 100 metų buvo paskelbta popiežiaus Pijaus XI apaštališkoji konstitucija „Lituanorum gente“, įkūrusi Lietuvos bažnytinę provinciją,
Pasak istorikės, Lietuva tuo metu išgyveno daug pokyčių: kūrėsi valstybė, iro imperijos, praūžė Pirmasis pasaulinis karas. Atsikuriant visuomenei, reikėjo ir naujų santykių su Visuotine Bažnyčia. Tuometinė bažnytinėje struktūroje buvo dvi – Vilniaus ir Žemaičių – vyskupijos.
Katechezėje plačiau apžvelgtas Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus vaidmuo. Savo ingreso metu Kauno katedroje jis pasakė pamokslą lietuvių kalba, džiaugėsi draugijų veikla, lietuviška spauda.
„Iš tų brolijų gimė Lietuva“, – sakė dr. V. Kamuntavičienė, pabrėždama, jog įvairios brolijos, draugijos (pvz., Šv. Kazimiero, „Saulės“, Šv. Juozapo darbininkų, Šv. Zitos tarnaičių draugijos, pavasarininkai, ateitininkai ir kt.) įgalino žmones burtis, rinkti lėšas, nuveikti daug gražių darbų. Pasak istorikės, šitaip Lietuvos bažnytinė provincija pradėjo formuotis „iš apačios“.
Dr. V. Kamuntavičienė pabrėžė pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio vaidmenį sudėtingu Vilniaus vyskupijos valdymo metu, vėliau atliekant milžinišką darbą rengiant Lietuvos bažnytinės provincijos sutvarkymo / įsteigimo projektą, kurį 1926 metais vainikavo popiežiaus bulė „Lituanorum gente“. Pristatė sudėtingą Lietuvos politinės valdžios situaciją, kuri, laimei, išsisprendė Bažnyčios labui: 1927 metais pasirašytas konkordatas tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto užtikrino jai veikimo laisvę.
------
Po Rožinio maldos su ganytojais ir „Marijos radijo“ bendradarbiais Šiluvos bazilikoje buvo švenčiama arkivyskupo Kęstučio Kėvalo vadovaujama Eucharistijos liturgija. Ją koncelebravo vyskupas Saulius Bužauskas, Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis, daugiau kaip dešimtis kelių vyskupijų kunigų. Evangeliją (apie Jėzų ir Nikodemą, Jn 3, 1–8) skelbė diakonas Darius Chmieliauskas. Giedojo Šiluvos parapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.
Homiliją pasakęs vyskupas Saulius Bužauskas kalbėjo apie Krikšto dovaną, kuria Dievas atgimdo amžinajam gyvenimui, dovanoja savo įvaikystę. Pasak ganytojo, svarbu nuolat atnaujinti savo pasiryžimą būti krikščionimis, gyventi krikščioniškai. Skleisti Krikšto vaisius savo gyvenime. Su kantrumu nešti tikėjimo žinią kitiems, perduoti jį savo vaikams, šeimose. Jauni žmonės bažnyčioje sustiprina ir vyresniąją kartą.
Homilijos mintis vysk. S. Bužauskas užbaigė invokacija Mergelei Marijai, kuri palydi kelionėje į susitikimą su Viešpačiu.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
