Vyrai, kviečiame jus leistis į nuotykį ir išbandyti save plaukiant Dubysa: tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Turėsime maldos laiką ir kasdienes šv. Mišias, keletą mokymų ir bendrystės, poilsio atsipalaiduojant pirtyje ir, žinoma, daug daug mostų plaukiant. Tai savaitgalis, kuris leis didžiuotis savimi!
Galite rinktis:
Birželio 13–16 d., dvi dienos plaukimo ~100 km.
Birželio 14–16 d., viena diena plaukimo ~50 km.
Kas gali dalyvauti?
Vyrai nuo 18 metų (nuo 16 metų gali dalyvauti kartu su savo tėvu).
Programa?
Renkamės birželio 13 d. 19:00 val. Butkiškių stovyklavietėje.
Vienos dienos plaukikai atvyksta birželio 14 d. 19:00 val..
Savaitgalį užbaigiame sekmadienį šv. Mišiomis ir šventiniais pietumis kartu su plovo gaminimo edukacija. Namo keliaujame apie 14:00 val.
Visą programą sužinosite atvykę. „Tad neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nebūgštaukite!“ (Lk 12, 29).
Ko tau reikia?
Būtinai:
• miegmaišio ir kilimėlio;
• pirštinių;
• puodelio, dubens, įrankių maistui, gertuvės;
• higienos priemonių, maudymosi šortų, rankšluosčio.
Nebūtinai:
•palapinės (jeigu neturi palapinės, viskas gerai, vis tiek kooperuosimės ir rasime vietą pas kažką palapinėje).
Dalyvio mokestis?
Birželio 13–16 d., 120 EUR
Birželio 14–16 d., 100 EUR
Į dalyvio mokestį įeina maitinimas.
Registracija ir atsakymai į klausimus:
el. p. komunikacija@siluva.lt, mob. +370 676 72 511
Registruojantis nurodyti: savo vardą, pavardę, miestą, pasirinktą atstumą (100 km ar 50 km), ar turi palapinę, jei taip - vietų skaičių joje.
Registracija iki birželio 9 d.
Organizatoriai:
Šiluvos piligrimų centras
Tiberiados bendruomenė
Bendradarbiaujame su:
„Aukštyn UPE“ pirtis prie Dubysos
Įvertinkite ir nenuvertinkite savo fizinių galimybių.
Savaitgalis be svaigalų.
-----------------
Jeigu dvejoji:
„Ieva buvo sukurta nuostabiame vešliame Edeno sode. O Adomas, jei prisimenat, buvo sukurtas už sodo, tyruose. Apie mūsų pradžią antrame Pradžios knygos skyriuje aiškiai pasakyta: vyras atsirado dykroje, neprijaukintoje kūrinijos dalyje, tik paskui jis įkurdinamas Edene. Ir nuo tada berniukai niekada nesijaučia savo vietoje, neišeidami iš namų, o vyrai nenumaldomai trokšta tyrinėti. Trokštame grįžti; štai kada dauguma vyrų atgyja. Johnas Muiras yra pasakęs, jog atkeliavęs į kalnus, vyras pasijunta namuose. Vyro širdies esmė neprijaukinama ir tai yra gerai. „Kabinete nesijaučiu gyvas“, - skelbia viena „Northface“ reklama. „Taksi automobilyje nesijaučiu gyvas. Nesijaučiu gyvas ant šaligatvio“. Ir amen. Išvada? „Nesiliauk tyrinėjęs“.
Žygis ir jame glūdintys pavojai yra gilus dvasinis troškimas, įrašytas vyro sieloje. Pažvelkime į biblinio teksto herojus: Mozė gyvąjį Dievą sutinka ne prekybos centre. Jis jį randa (ar yra randamas) Sinajaus dykumose, toli nuo Egipto patogumų. Taip pat ir Jokūbas su Dievu grūmėsi ne ant svetainės sofos, o tyruose, į rytus nuo Jaboko, Mesopotamijoje. O kur didysis pranašas Elijas eidavo atgauti jėgas? Į dykumą. Kaip ir Jonas krikštytojas ir šio pusbrolis Jėzus, kurį Dvasia vedžiojo po dykumą.
Giliai vyro širdyje glūdi pamatiniai klausimai, į kuriuos tiesiog neįmanoma atsakyti sėdint už virtuvės stalo. Kas aš esu? Iš ko aš padarytas? Kam esu skirtas? Namuose vyrą laiko baimė. Čia viskas švaru ir tvarkinga ir jo kontroliuojama. Tačiau atsakymų į jo giliausius klausimus neįmanoma pamatyti per televiziją ar rasti šaldytuve. Ant deginančio dykumos smėlio, tyruose, kur nėra kelių, Mozė gavo savo gyvenimo užduotį ir tikslą. Jis pašaukiamas. Pašaukiamas tam, kas pranoksta jo didžiausius įsivaizdavimus, tai daug rimtesnis pašaukimas, nei būti vykdomuoju direktoriumi ar „Egipto kunigaikščiu“. Po svetimomis žvaigždėmis, nakties tamsybėje Jokūbas gavo naują vardą, savo tikrąjį vardą. Jis jau nebe apsukrus derybininkas, o tas, kuris grumiasi su Dievu. Kristaus išmėginimas dykumoje iš esmės yra Jo tapatybės patikrinimas. „Jei esi tas, kas manaisi esąs...“ Jei vyrui lemta kada nors sužinoti, kas jis yra ir kam jis yra čia, šį kelią jis turi nueiti pats.“
(John Eldredge knygos „Laukinis širdyje“)
