Gyvybės dienos malda ir bėgimas Kauno maratone – už meilę, šeimą, gyvybę (2024 04 28)
Paskelbta: 2024-04-30 12:07:20

Nuotraukos –  Kauno arkivyskupijos Šeimos centro

Malda už gyvybės puoselėjimą

„Bažnyčią galime suvokti kaip vynmedį, kurio šakelės maitinasi tais pačiais gyvybės syvais, yra vienybėje su Vynmedžiu ir vieni su kitais tarpusavyje“, – Kauno arkikatedroje sakė jos klebonas, Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius sekmadienį, balandžio 28 d., kai šventėme Pasaulinę gyvybės dieną ir buvo skelbiama Evangelija pagal Joną apie vynmedį ir šakeles (15, 1–8).

Pagrindinėse šv. Mišiose melstasi už visus puoselėjančius gyvybės kultūrą savo šeimose bei įvairiose tarnystėse, kurios atliekamos Bažnyčioje ir visuomenėje, ypač sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo ir žiniasklaidos srityse.

Kauno arkivyskupijos Šeimos centras, pakvietęs į bendrą maldą arkikatedroje, savo parengtoje ir paskelbtoje Visuotinėje maldoje pakvietė melstis ir už nesmurtinės – meilės – kultūros skleidimą, kad neprireiktų ginklų, kartu priminė, jog žmogui, kurio gyvybė atimama ir pražudoma tiek karuose, tiek ir taikos sąlygomis, reikia Dievo apsaugos ir palaimos.

Kokie šiandienos iššūkiai gyvybės kultūrai?

Šį Gyvybės sekmadienį Šeimos centras prieš šv. Mišias dar kvietė į paskaitą – diskusiją „Iššūkiai gyvybės kultūrai. Šiuolaikinių technologijų bioetinės problemos“. Susitikimą, kuriame dalyvavo ir sužadėtinių poros, besirengiančios priimti Santuokos sakramentą, vedė dr. Nijolė Liobikienė ir dr. Paulius Ruzgys.

Ar gali būti laisvė be atsakomybės? Kas man yra pagarba? Ar kiekvienas žmogus vertas gyventi? Kaip aš elgiuosi su savo kūnu? Tokius klausimus kėlė N. Liobikienė. Jei esame Gyvybės kultūros puoselėtojai, stengsimės padėti išgyventi kiekvienam žmogui, kad jis galėtų jaustis laimingas. Mirties kultūra siūlo laisvę, bet tada žmogus jaučiasi nesaugus. Gyvybės ir mirties raktas nėra mūsų rankose. Lektorė taip pat pasidalijo Lois Lowry knygos „Siuntėjas“ mintimis apie tobulą visuomenę, kurioje visi gyvena vienodą gyvenimą ir yra kontroliuojami. Mirties tarsi nėra, kaip ir meilės. Seni žmonės, neįgalieji, kūdikiai, neatitikę tam tikrų standartų, kažkur išnyksta – tokioje visuomenėje jiems nėra vietos. Tai racionali, šalta bendruomenė. Tokių apraiškų matome ir šiandienos pasaulyje. Požiūryje į žmogų, į meilę trūksta esminių dalykų.

„Šeima yra bendruomenė. Ji neatsiranda staiga – ją reikia sukurti. Tai yra procesas. Mums gali padėti kiti bendruomenės nariai, kai norime pasiguosti, kai mums reikalinga pagalba. Kai atrasime savo vidinę tiesą, žinosime ir kryptį. Diskutuokite ir ieškokite atsakymų“, – kvietė lektorė.

Paulius Ruzgys kalbėjo apie naujausias mokslo galimybes genetikos srityje. Kokia genetinių pasiekimų nauda gydant mirtinas ligas ir siekiant ilgaamžiškumo? Kokie yra moraliniai / etiniai aspektai atliekant dirbtinį apvaisinimą? Kaip vyksta embrionų atranka ir kiek ilgai galima laikyti užšaldytus embrionus? Pastaruoju metu mokslas sparčiai vystosi ir vis daugiau dalykų dėl mokslo tampa įmanomi. Tačiau kyla ir etinių dilemų. P. Ruzgys aptarė nevaldomo eksperimentavimo su genais pasekmes ir pavojus.

Už meilę, šeimą, gyvybę! 

Iškart po šv. Mišių Šeimos centro komanda rikiavosi startui Kauno maratone. Šiame maratone dalyvavo 5 tūkst. bėgimo entuziastų iš įvairių šalių. Visi Šeimos centro bėgikai įveikė 5 km distanciją ir pasiekė finišą, o po jo susirinkę Šeimos centre aptarė įspūdžius.

Keletas maratono dalyvių atsiliepimų:

Bėgime per Pasaulinę gyvybės dieną jautėsi bendrystė ir žinojimas, už ką bėgame. Pats bėgiojau seniai ir žinojau, kad distanciją įveikti nėra taip jau ir paprasta, tačiau tikslas  – už gyvybę ir komandos palaikymas buvo veiksniai, kurie nepaliko abejonės. Bėgam!
Turint ištvermės uždavinį svarbu tinkamai nukreipti mintis, o vilkint Šeimos centro marškinėlius tampa aišku: už meilę, šeimą, gyvybę. Ačiū už tokį gražų bėgimo įprasminimą!
Pasaulinės gyvybės dienos proga buvo pirmasis mano bėgimas. Prieš pradedant jaudinausi, kadangi nežinojau, ar sugebėsiu įveikti distanciją. Pasidalijau šiuo rūpesčiu su komandos draugais. Jie patarė kelyje prisiminti, už ką bėgu. Taip ir bėgau: už meilę, šeimą, gyvybę. Ir sėkmingai finišavau!
Džiaugiausi galėdama palaikyti šūksniais ir plojimais savo komandą. Mačiau, kad ir kiti atkreipė dėmesį į Šeimos centro bėgikus – labai stiprus palaikymas buvo.

Gyvybės dieną Lietuvoje paskutinį balandžio sekmadienį švenčiame nuo 1998 m. Pasaulinę gyvybės dieną pakvietė švęsti šv. Jonas Paulius II, kuris enciklikoje Evangelium vitae (1995) apie žmogaus gyvybės vertę bei neliečiamumą, be kita, užrašė: „Kuo įtaigiausiai kreipiuosi į visus Bažnyčios narius, gyvybės tautą, stojančią už gyvybę, kad visi drauge galėtume pasiūlyti mūsų pasauliui naujus vilties ženklus“ (EV, 6).

Kauno arkivyskupijos Šeimos centras

ir Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Kaip svarbu vėl naujai išgirsti nuostabią Kristaus PRISIKĖLIMO žinią ir švęsti drauge Velykų džiaugsmą! Dievo gailestingumas buvo parodytas mums, žemės keleiviams, kad pradžiugtų mūsų širdys, kad sustiprėtų mūsų viltis, apie kurią Tikėjimo išpažinime sakoma: „laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžinojo gyvenimo.“

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune