Nuotraukos – Agnietės Čisler, Juozo Kamensko
Artėja didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje. Šiemet juos švęsime rugsėjo 6–15 d. (išsamią atlaidų programą žr. čia >>). Per visą atlaidų aštuondienį Mergelės Marijos Gimimo švęsti į Šiluvą atkeliauja piligrimai iš visos Lietuvos ir ne tik. Žmonės tarsi jūra užlieja sakraliąją aikštę, pripildo didžiąsias šventoves, miestelio gatves ir prieigas. Šiluva atgyja, joje kasmet pasijuntame gyva, jauna, viltinga Bažnyčia.
KAUNO ARKIVYSKUPO KĘSTUČIO KĖVALO VAIZDO KVIETIMĄ į Šilines kviečiame žr. čia >>
Apsireiškimo koplyčiai – 100!
Šilinių pradžią miesteliui ir Lietuvai jau rugsėjo 6-osios vakarą skelbs atlaidų išvakarių vigilija, kuri prasidės šimtametėje Apsireiškimo koplyčioje.
Rugsėjo 8-oji, kai visa Bažnyčia švenčia Mergelės Marijos Gimimą, bus pagrindinis atlaidų sekmadienis. Šia ypatinga proga iškilmėje dalyvaus ir neseniai į Lietuvą atvykęs apaštalinis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Georgas Gänsweinas, šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai.
Ši data ypatinga taip pat ir Marijos pasirodymui Šiluvos apylinkėse dedikuotos Apsireiškimo koplyčios istorijoje. Lygiai prieš 100 metų, 1924 m. rugsėjo 8-ąją, vyko genialaus jauno lietuvių architekto Antano Vivulskio (1877–1919) projektuotos ir visus atvykstančius iš tolo baltu bokštu pasitinkančios šventovės konsekracija. Nuo šių metų rudens koplyčios istorijoje prasideda naujas etapas – artėjant atlaidams ji paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Prie malonių šaltinio, prie gyvo Dievo Žodžio
Šilines šiemet švenčiame Maldos metais, kurie yra pasirengimo laikas artėjančiam popiežiaus Pranciškaus paskelbtam 2025-ųjų Jubiliejui.
„Tai puiki proga atnaujinti maldos praktiką, o maldos tikslas – susitikimo su Viešpačiu džiaugsmas ir įkvėpimas. Atlaidai, ypatinga Dievo gailestingumo dovana, mus drąsina atvira širdimi artintis prie Viešpaties, gausių malonių šaltinio, kurias patyrę liudija daugybė Šiluvos piligrimų. Didieji Šiluvos atlaidai – puiki proga atnaujinti krikščionišką tikėjimą, patirti bendrystę, širdyje pajusti Viešpaties paguodą“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Maldos metų Šilinių tema – mintis iš Laiško žydams: „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (Žyd 4,12).
Todėl atlaidų šv. Mišių katechezėse bei susitikimuose-diskusijose Šiluvos piligrimų centre bus kviečiama apmąstyti vieną iš keturių Vatikano II Susirinkimo Dogminių konstitucijų – apie Dievo Apreiškimą „Dei Verbum“, kad su didesniu įkvėpimu norėtume pažinti Dievo Žodį ir klausyti savo kasdienybėje, priimti „dieviškuosius turtus, kurie pranoksta bet kokį žmogaus supratimą“ (DV, 6).
Šį troškimą išreiškia ir šiemetinės šv. Mišių intencijos. Jos parengtos remiantis dokumentu „Dei Verbum“, padedančiu aktualiai suvokti, už ką dėkojame ir prašome pagalbos, kokie yra šiandien mūsų patiriami rūpesčiai ir sunkumai, kad patikėtume juos Dievo Apvaizdai, Mergelės Marijos užtarimui.
Kada ir kaip melsimės atlaiduose
Atlaidų metu nuo ryto iki vakaro šventovėje bus švenčiamos šešerios šv. Mišios (8, 9, 10, 12, 16 ir 18 val.). Pagrindinę iškilmingą Eucharistiją 12 val. švenčiame patogioje ir talpioje aikštėje priešais Baziliką. Atlaidų šv. Mišioms vadovaus Lietuvos vyskupai bei kunigai. Liturgijoje patarnaus diakonai, seminaristai. Giedos miestų, miestelių parapijų ir kiti chorai. Atlaiduose kasmet suskaičiuojame daugiau kaip pusšimtį jų kolektyvų iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių, tad galime sakyti, jog per Šilines užgieda visa Lietuva!
Šv. Mišios bus švenčiamos ir anglų (rugsėjo 12 d.), latvių (rugsėjo 7 d.) bei lenkų (rugsėjo 14 d.) kalbomis. Laukiame atvykstant bendruomenių iš Lietuvos ir svetur. Karo Tėvynėje sužeistus ukrainiečius vėl kviečiame į graikų apeigų liturgiją (rugsėjo 8 d.) – Šiluvoje nuolat dėkojame už taiką ir nepaliaujame melsti taikos dovanos ypač Ukrainai, Šventajai Žemei ir kitur pasaulyje, kur nerimsta ar įsižiebia nauji konfliktai.
Per visas dienas (ir net kelias naktis) Šiluvos bazilika bus atvira Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, piligrimų maldai prie stebuklingojo Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdo didžiojo altoriaus papėdėje – greta Motinos, greta Sūnaus, į kurį Ji nepaliauja rodyti Šiluvoje, kaip ir kitose garsiosiose pasaulinėse Marijos šventovėse.
Šiluvos piligrimams siūloma ir kita bendros maldos programa. Tai Rožinis, Kryžiaus kelias, Marijos valandos ir kt. Su Švenčiausiuoju Sakramentu šiemet bus einamos net dvi Žiburių procesijos (rugsėjo 7 ir 14 d. šeštadieniais) miestelio gatvėmis, pasieksiančios ir ypatingu kryžiumi – karavyku, saugančiu nuo karų, marų, – paženklintą vietą.
Dauguma į atlaidus atvykstančių piligrimų priima Sutaikinimo sakramentą – jiems klausyklose bus pasiruošę patarnauti Kauno arkivyskupijos kunigai. Tęsiame žmonių mielai priimamą tradiciją – pokalbį su kunigu dvasiniais klausimais palapinėje, pavadintoje „Turiu tau laiko“.
Susitiksime ir kultūrinėje programoje
Šiluva, gyvos piligrimystės ir gyvos kultūros miestelis, ypač atgyja per atlaidus – maldininkai jau yra pamėgę vienuolių dirbinių muges, mielai pasinaudoja proga parsivežti iš atlaidų katalikiškų leidyklų knygų, devocionalijų (kurios ir palaiminamos Mišių pabaigoje).
Šiluvos aikštėje rugsėjo 14 d. bus galima susitikti arkivyskupo Kęstučio Kėvalo knygos „Žmogaus širdis sukurta dangui“ (leidykla „Tyto alba“, 2024) pristatyme ir išgirsti naujai apmąstytą ir užrašytą žodį apie viltį. Tos pačios dienos vakarą Šiluvos bazilikoje vyks profesionalių atlikėjų rengiamas vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertas „Crux fidelis“ („Ištikimasis Kryžius“).
„Gėles Marijai“ – koncertinę programą – atlaidų piligrimams kaip dovaną pirmosiomis atlaidų dienomis (rugsėjo 7 d.) surengs Šiluvos bazilikos choras.
Rugsėjo 11-ąją, kunigų ir Dievui gyvenimą pašventusiųjų dieną Šiluvoje, į kitos naujos knygos – kardinolo Grzegorz Ryś „Celibatas“ (leidykla „Artuma“, 2024) – pristatymą kviečiami ne tik dvasininkai, bet ir visi besidomintys.
Visą kultūrinę programą žr. čia >>
„Laimingi įtikėję“
Numatytomis atlaidų programos ar sau patogiomis dienomis Šiluvoje susitinka parapijų bendruomenės ir jų ganytojai, pašvęstieji broliai ir seserys, kelių kartų šeimos, moksleiviai, studentai ir kiti jauni žmonės, mokymo ir ugdymo bendruomenės, Lietuvos kariuomenė, savanoriai, partizanai, valstybės ir visuomenės apsaugos, švietimo, medicinos darbuotojai, įvairios kitos organizacijos, draugijos, sambūriai, visi geros valios žmonės, ieškantys ramybės ir vilties, taip pat mūsų šalies kaimynai, kitų tautų žmonės, laikinai apsistoję ar nuolat gyvenantys mūsų šalyje.
Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo mintimi, pasidalyta prieš pačius atlaidus jiems besipuošiančioje Šiluvos šventovėje, čia atvykus tikrai galima patirti susibūrimo džiaugsmą, vienybės pajautą, taip reikalingą visokių šiandienos neramumų akivaizdoje.
Atvykime į Šiluvą, kur prieš 416 metų nedideliame Lietuvos kaimelyje įvyko ir šiandien tebevyksta dideli dalykai, – atvykime į „tautos rekolekcijas“, kaip šiuos atlaidus yra pavadinęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kad visi pasijustume „laimingi įtikėję“ (plg. Lk 1, 45).
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
