Nuotraukos – nuotraukos Misijų savaitės komandos ir Jurbarko parapijos
Spalio 19–27 d. Jurbarko Švč. Trejybės parapijoje vyko Misijų savaitė. Broliai redemptoristai su pasauliečių misionierių komanda skelbė Gerąją Naujieną Jurbarko žmonėms.
Viltingas šios savaitės laukimas prasidėjo jau nuo pavasario, kai klebonas kunigas Darius Auglys pasidalijo naujiena – misionierių komanda atvyks į Jurbarką! Rugsėjo mėnesį vyko konkretūs pasiruošimo darbai: nuo temos parinkimo, informacijos sklaidos planavimo iki konkrečių praktinių klausimų – kur parūpinti svečiams nakvynę, maitinimą, renginiams tinkamas patalpas ir priemones. Ir svarbiausia – ar atsilieps jurbarkiečiai į kvietimą, ar Dievo Tiesa ir Meilė labiau ras kelią mūsų kasdienybėje.
Kiekvieną Misijų savaitės dieną misionieriai susitikdavo su skirtingų bendruomenių jaunesniais ir vyresniais jurbarkiečiais.
Misijų komanda aplankė Jurbarko gimnaziją, Naujamiesčio ir Vytauto Didžiojo progimnazijas, ligoninės darbuotojus ir pacientus, susitiko su senjorais, savivaldybės darbuotojais, ugniagesiais-gelbėtojais. Vyko vakarai, skirti vyrams, moterims, aktyviems parapijiečiams, jaunimui ir kiekvienam, kuris norėjo išgirsti liudijimus ar būti pakalbintas. Gera buvo stebėti, kai prie klausyklų nusidriekdavo eilutės žmonių susitaikyti su Viešpačiu.
Savaitės tema buvo parinkta pagal XXX eilinio sekmadienio Evangeliją: žmonės iš minios paragino garsiai šaukiantį neregį: Drąsos! Kelkis, Jis tave šaukia (plg. Mk 10, 46–52). Misijų skaitiniai skyrėsi nuo įprasto liturginio kalendoriaus. Kasdien buvo įdomu dalyvauti ir išgirsti brolių redemptoristų homilijas. Buvo parapijiečių, kurie ištikimai visą savaitę šventė Eucharistiją ryte ir vakare, kad kartu apmąstytų temas. „Būtų nuodėmė nesudalyvauti, ypač kai šalia gyveni“, – liudijo viena parapijietė.
Susitikimų dalyviai mielai dalijosi įspūdžiais tarpusavyje. Štai Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykloje vyko susitikimas tema „Grožio galia“. Dalyvius palietė Misijų komandos džiaugsmas, kad Dievas žmogų kviečia dažnai ne per suvokimą, proto filosofiją, o tiesiog sužavėdamas jį savo sukurto pasaulio grožiu ir dovanodamas malonumą kurti. Kurdamas – šokdamas, grodamas, piešdamas, stebėdamas ir girdėdamas kūrybą – žmogus yra pakylėjamas, suvirpinamos jo sielos stygos, o tokia harmonija yra prielaida pajusti Dievą. Pacituota palaimintojo Karolis Akučio mintis, kad „visi gimstame originalais, tik mirštame kopijomis“, priminė kaip dažnai mes norime visiems įtikti, kopijuojame žymius, madingus, reklamuojamus gyvenimus. Ar suvokiame, kad tikroji laisvė yra tada, kai pripažįstame teisę ir pareigą gyventi Dievo mums norėtą savo gyvenimą ir atlikti tik mums patikėtą vaidmenį pasaulyje?
Baigiamosiose šv. Mišiose, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas, buvo skaitoma Evangelija apie kviečio grūdą, kuris duos vaisių tik tada, kada kris į žemę ir apmirs. Įsivaizduojame, kad Dievo planuose jau dygsta šios savaitės pasėti grūdai, nes mūsų parapijai taip reikia Dievo Karalystės vaisių. Jėzaus Kristaus Kryžius tebus mūsų viltis. Nuoširdžiu tarnavimu ją sustiprino broliai redemptoristai ir Misijų mokyklos žmonės.
Pasitvirtino posakis: svečias į namus – Dievas į namus. Ypatingą Viešpaties prisilietimą ir laiminimą jautė žmonės, kurie patarnavo misionieriams: priėmė gyventi, maitino ar kitaip rūpinosi.
Misijų dalyviai liudija, kad pavyko „pravėdinti“ parapiją, atgaivinti bendrystę ir Dvasios dvelksmu naujai pažvelgti į kasdienybę. Džiaugiamės, kad į šaltą Jurbarko bažnyčią ir bendruomenę atvažiavo komanda liudyti ir dalytis gyvu tikėjimu.
Esame labai dėkingi už kiekvieną dieną Misijų savaitėje. Už atidų žvilgsnį į mūsų aplinką, pagarbą, kūrybiškumą ir šiltą bendravimą susitikimuose, ištikimą tarnavimą ir turiningus pamokslus Bažnyčioje, už padrąsinimus ir aplankymus, bendradarbiavimą, buvimą mūsų broliais ir seserimis.
AČIŪ – tariame didelio jurbarkiečių būrio vardu.
Parapijiečių informacija
Daugiau Misijų savaitės Jurbarke fotoakimirkų