Visuotinės Bažnyčios, 
Lietuvos, 
dalyvauja vyskupas, 
arkivyskupijos, 
tarnybos, centro, grupės.
„Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 35–36). Šie žodžiai skamba kaip nuolatinis priminimas atpažinti migrantą ne tik kaip pagalbos reikalingą brolį ar seserį, bet ir kaip patį Kristų, beldžiantį į mūsų duris. Todėl siekdami garantuoti, kad kiekvienu atveju migracija būtų laisvo apsisprendimo vaisius, esame pašaukti kuo labiau gerbti kiekvieno migranto orumą; tai reiškia, jog būtina kuo geriau lydėti ir valdyti migracijos srautus, statyti tiltus, o ne sienas, plėsti saugios ir reguliarios migracijos kanalus. Kad ir kur nuspręstume kurti savo ateitį, gimtojoje šalyje ar kitur, svarbu, jog ten visada būtų bendruomenė, pasirengusi priimti, apsaugoti, skatinti ir integruoti visus, be skirtumų ir nepaliekant nė vieno nuošalyje“, – be kita, rašo popiežius Pranciškus savo Žinioje, skirtoje 109-ajai Pasaulinei migranto ir pabėgėlio dienai „Laisvi pasirinkti migruoti arba pasilikti“ lvk.lcn.lt >>
Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną Bažnyčia pirmą kartą paminėjo vykstant Pirmajam pasauliniam karui. 1915 m. popiežius Benediktas XV paragino padėti žmonėms, patiriantiems karo pabėgėlių vargą.
Švč. Mergele Marija, KELIAUJANČIŲJŲ PRIEBĖGA, melskis už mus.
Nuotr. Marijos Stanulytės, 2018, popiežiaus Pranciškaus sutikimas Kauno Santakoje.