Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Lapkričio 26 d. Kauno miesto muziejuje paskaitą „Švč. Mergelės Marijos rožinio ikonografija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko dailėje“ skaitė Aušra Vasiliauskienė – menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, Marijos radijo savanorė, šiame eteryje klausytojus supažindinanti su sakraliniu menu.

Pasak jos, Rožinio istorija apipinta gražiomis legendomis, jos įdomiai interpretuojamos sakralinėje dailėje. Rožinio temos atsiradimą ir plitimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) dailėje lėmė Dominikonų ordino veikla. Rožinio siužetas dailėje atsirado gana vėlai – XV a. LDK dailėje labiausiai paplito šv. Dominyko vizijos ir rožinio įteikimo jam bei šv. Kotrynai Sienietei ikonografiniai tipai. Būtent su šv. Dominyko patirta vizija, kai jam Švč. Mergelė įteikia rožinį, siejamas jo atsiradimas. Ikonografinio tipo paveikslų, vaizduojančių, kaip Švč. Mergelė Marija rožinį perduoda šv. Dominykui, yra Vandžiogalos, Šiluvos, Svėrių (Baltarusijos teritorija) bažnyčiose. Juose tarp debesų sėdi arba stovi Dievo Motina ir, laikydama Kūdikį, perduoda rožinį šv. Dominykui, šalia jo – šuo ir šviesos gaubiamas pasaulis. Pagal legendą, būsimo šventojo Dominyko motina jo laukdamasi susapnavo ties šviečiančiu pasauliu budintį šunį, tai pranašavo dominikonus būsiant švietėjais. Vėlesniuose šio siužeto paveiksluose atsiranda gausūs rožių žiedai, angeliukai su sparneliais.

Apie išradingos interpretacijos siužetą, kai Dievo Motina rožinį perduoda šv. Dominykui bei šv. Kotrynai Sienietei, byloja Kėdainių, Trakų, Veliuonos, Simno, Balbieriškio, Vievio bažnyčių paveikslai. Antrajam ikonografiniam tipui priskiriami paveikslai, kuriuose vaizduojama Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, rankose laikanti rožinį. „Ji tampa Rožinio Dievo Motina arba Rožinio Karaliene“, – sakė prelegentė, rodydama bei komentuodama Palovenės, Kazokiškių, Giedraičių bažnyčių paveikslus.

A. Vasiliauskienės nuomone, įdomiausia rožinio temos paveikslų grupė, kur Dievo Motina ir rožinis vaizduojami simboliškai. Varnių, Rozalimo, Trakų šventovių paveiksluose Švč. Mergelė Marija arba Kūdikis laiko trijų žiedų rožės šakelę – rožinio simbolį. Pažaislio bažnyčios paveiksle ir jo sekiniuose rožinį simbolizuoja Dievo Motiną gaubianti gėlių girlianda. Kaip Lietuvoje vieną gražiausių Rožinio Karalienės atvaizdų A. Vasiliauskienė minėjo Troškūnų bažnyčios primityvistinės manieros paveikslą. Vieni iš retų sakralinio meno pavyzdžių – kūriniai su rožinio medžio motyvu. Vienos religinės knygos Aleksandro Tarasevičiaus raižinyje – „didelėje puošmenoje visos LDK dailės kontekste“ – rožinio medis išauga iš Švč. Mergelės Marijos. Jis siejamas su gėriu, gyvybe, Rožinio brolija bei šv. Dominyku, to medžio sodintoju. -jkk-