Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Rugsėjo 7-14 d. Šiluvoje vyko didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, dar vadinami Šiline. Šiais metais Šiluvos atlaidai sutampa su kita mūsų tautai brangia data - lygiai prieš 10 metų Lietuvos žeme vaikščiojo Popiežius Jonas Paulius II. Jis meldėsi drauge su mumis, drąsino mus, spaudė mūsų rankas, laimino mus, Jo žodžių gelmė buvo prigludusi prie mūsų tikrovės, dar taip neseniai vergystėje gyvenusios, bet išsilaisvinti troškusios tautos.

Šiluvos šventovė buvo paskutinioji Popiežiaus viešnagės Lietuvoje vieta. Vienoje Švč. M. Marijos šventovėje jis pradėjo šį savo vizitą, kitoje užbaigė. Tai buvo Aušros Vartai ir Šiluva... Todėl šių metų Šiluvos atlaidai skiriami Popiežiaus vizito paminėjimui: pirmąją atlaidų dieną atidarytas bei pašventinamas dvasinis centras pavadintas Šiluvos Jono Pauliaus II namais, o paskutinę atlaidų dieną, rugsėjo 14-ąją, vyko ir pagrindinis popiežiaus vizito Lietuvoje minėjimas.

Prabėgęs dešimtmetis skatina ne tik iškilmingai minėti šį istorinį įvykį, bet ir prisiminti Popiežiaus skelbtą mums žinią ir tai, kaip sugebėjome ją priimti bei įgyvendinti per šį laikotarpį. Tąsyk Šiluvoje lankęsis Šv. Tėvas net kelis kartojo čia susirinkusioms šeimoms bei visiems Lietuvos tikintiesiems: „Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė!“ (Kol 3, 15). Visi lengvai galim suprasti, kaip karštai tikrosios ramybės išsiilgusi tauta, kuri šitiek metų kentė žeminančią prievartą, tautinio savitumo naikinimą ir dusinančią nežmonišką ideologiją.” – kalbėjo popiežius. “Po tariamos gniuždančio režimo taikos pagaliau atėjo ramybė, žadanti laisvą ir tvarkingą sugyvenimą, gerbianti visus žmones ir jų teises.” Tačiau čia pat Popiežius priminė, jog pats Dievas nurodo tai, nuo ko visuomeninė taika priklauso ir kuo remiasi: Kristaus ramybe! „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę“ (Jn 14, 27). Štai didžioji Prisikėlusiojo dovana mokiniams ir visai žmonijai, - pabrėžė Šv. Tėvas. Kristaus atnešta ramybė yra Jis pats, Jo asmuo, Jo paslaptis. Jis iš tikrųjų yra „mūsų sutaikinimas“ (Ef 2, 14) - mūsų ramybė. Jame yra sunaikintas nuodėmės pagimdytas priešiškumas. Jo įsikūnijimu Dievas ir žmogus susivienijo galutinėje taikos ir ramybės sandoroje. Iš Jo atperkančios mirties liejasi Dvasios dovana. Dvasios, kuri ateina suvienyti išsisklaidžiusių Dievo vaikų, suburti jų Bažnyčioje į vieną šeimą ir taip sukurti tarp žmonių gilią ir ilgalaikę vienybę...

Visą Šventojo Tėvo pamokslą, sakytą Šiluvoje 1993 m. rugsėjo 7 d. galite rasti šiuo adresu: http://www.lcn.lt/b_dokumentai/popiezius_Lietuvoje/JP2_14.html, o platesnę informaciją apie pačią Šiluvą, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą, stebuklingąjį paveikslą, Baziliką bei koplyčią, atlaidų istoriją rasite čia: http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/b_1_1.htm; išsami informacija apie šių metų Šiluvos atlaidus taip pat internete: http://kaunas.lcn.lt/siluva2003.

Atlaidai tradiciškai prasidėjo rugsėjo 7 d., sekmadienį, piligrimų procesijomis į Šiluvą. Maldininkų eisenai iš Tytuvėnų vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis bei Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Eisenai, kuri jau tampa tradicija, į Šiluvą iš Raseinių pusės nuo Dubysos slėnio, Katauskių gyvenvietės, vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, o drauge su juo ėjo didelis būrys maldininkų, atstovavusių arkivyskupijos sinodo parapijų grupėms bei komisijoms.

Maldininkams atvykus į Šiluvą, aikštėje priešais baziliką Eucharistijos liturgijai vadovavo ir pamokslą pasakė arkivyskupas S. Tamkevičius (visą arkivyskupo homiliją skaitykite ). Šv. Mišias koncelebravo vyskupai E. Bartulis, J. Boruta SJ bei apaštališkasis nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas, taip pat kelios dešimtys kunigų. Šv. Mišių metu melstasi už parapijas bei arkivyskupijos sinodo grupių narius. Pamaldose giedojo Klaipėdos šv. Kazimiero parapijos choras. Šv. Mišiose su daugiatūkstantiniu maldininku būriu dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas su šeima, Seimo nariai, apskrities bei rajono valdžios atstovai.

Po šv. Mišių buvo pašventintas prieš metus pradėtas statyti dvasinis centras, kuris nuo šiol vadinsis Šiluvos Jono Pauliaus II namais. Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Angelo Sodano ta proga atsiųstame laiške Kauno arkivyskupui S. Tamkevičiui sakoma: “Jūsų Ekscelencija, birželio 4 dienos laiške jūs prašėte leidimo pavadinti Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II vardu naują dvasinio centro kompleksą, pastatytą prie Marijos šventovės Šiluvoje, kuriame gyvens pašaukimą į kunigystę ugdantys jaunuoliai ir bus priimami maldininkai, atvykę pagerbti Viešpaties Motiną. Šventojo Tėvo vardu noriu pareikšti pasitenkinimą dėl reikšmingų darbų plečiant krikščionybę, kuriuos ši arkivyskupija siekia atlikti taip pat ir minėtųjų struktūrų pagalba, bei turiu garbės pranešti, kad Jo Šventenybė, liudydamas savo išskirtinį dėmesį ir artumą brangiai lietuvių tautai, maloniai sutiko patenkinti pateiktą prašymą.Linkėdamas geriausios sėkmės veiklai, kuri bus vykdoma minėtame centre, Kristaus Vikaras užtikrina, kad ypatingu būdu prisimins tai maldoje ir siunčia Jūsų Ekscelencijai bei visiems, patikėtiems Jūsų ganytojiškajai globai, nuoširdų apaštališkąjį palaiminimą kaip gausios dangaus palaimos ženklą”.

Šiluvos Jono Pauliaus II namų atidarymo ceremonijos metu arkiv. S. Tamkevičius džiaugėsi, jog šie namai prisidės prie šventovės puoselėjimo bei busimųjų kunigų ugdymo. Arkivyskupas dėkojo visiems, padėjusiems šį projektą įgyvendinti, ir įteikė padėkos raštus bei medalius su Šiluvos Madonos atvaizdu. Labiausiai prisidėjusiems asmenims bei organizacijoms arkivyskupas suteikė Kauno arkivyskupijos garbės rėmėjų vardą.

Rugsėjo 8-ąją, Švč. M. Marijos Gimimo iškilmės dieną, rytinėse pamaldose bazilikoje melstasi už gyvybės kultūros gynėjus, vakarinėse – už šiais metais gimusius kūdikius, buvo laiminami kūdikiai bei vaikai. Pagrindinėse vidurdienio šv. Mišiose aikštėje priešais baziliką melstasi už motinas, pamaldų pabaigoje joms suteiktas ypatingas palaiminimas. Pamokslą šiose šv. Mišiose sakęs arkiv. S. Tamkevičius kalbėjo: “Ši iškilmė yra skirta pagerbti Mergelę ir Motiną, davusią pasauliui Sūnų, kuris išgelbėjo pasaulį iš nuodėmės. Šiandien pagerbiame pačią kilniausią ir garbingiausią Moterį, kuri sutriuškino šėtono galvą. Dėl to, kad ji ištarė „tebūnie“ Dievo sprendimui atsiųsti į žemę savo Sūnų, mes šiandien esame apdovanoti pačiais didžiausiais Dievo malonės turtais”. Priminęs apie daugybę žmogaus gyvybei šiandieniame pasaulyje tykojančių pavojų, ganytojas pabrėžė, kad Švč. M. Marija moko mus kovojant už tiesą ir gėrį nebijoti savo silpnumo, nes tada su mumis yra pats Dievas, kuris „galiūnus numeta nuo sostų, o išaukština silpnuosius”. “Mūsų jėga yra ne mūsų pačių išmintis, visuomeninė padėtis ar turtai, bet Dievas, kuris veikia kiekviename geros valios žmoguje, o ypač tame, kuris juo visiškai pasitiki” – kalbėjo arkiv. S. Tamkevičius. Po šv. Mišių, kuriose giedojo Kretingos parapijos choras, Šiluvos Jono Pauliaus II namų salėje atidaryta fotografijų paroda “Būti tėvais”, rodytas filmas “Gyvybės džiaugsmas”, mintimis apie gyvybės kultūros puoselėjimą dalijosi šio susitikimo organizatoriai – Lietuvos šeimos centras bei judėjimo Už gyvybę nariai.

Rugsėjo 9 d. Šiluvoje melstasi už ligonius. Ryto šv. Mišios vyko ne bazilikoje kaip paprastai, bet aikštėje, kadangi jose dalyvavo didelis būrys vežimėliuose sėdinčių neįgaliųjų, kuriuos atlydėjo savanoriai, pagal pasaulyje plačiai žinomą Lurdo maldininkų pavyzdį besiburiantys į “parapijų piligrimų komitetus”. Išvakarėse iš Vilniaus šv. Juozapo parapijos atvykę maldininkai buvo apgyvendinti Šiluvos Jono Pauliaus II namuose. Šv. Mišiose taip pat dalyvavo “Tikėjimo ir šviesos” bendruomenių (vienijančių protiškai neįgalius žmones, jų šeimas bei draugus) atstovai iš visos Lietuvos. Po pamaldų Šiluvos Jono Pauliaus II namų salėje vyko bendra visų šių maldininkų šventinė agapė. Pagrindinėse vidurdienio pamaldose aikštėje priešais baziliką melstasi už gydytojus, ligonių slaugytojus, Caritas darbuotojus, giedojo Kauno medicinos universiteto klinikų moterų choras. Šv. Mišių pamokslą sakęs Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas dėkojo gydytojams bei visiems ligonių slaugytojams už jų pasiaukojamą tarnystę, o visus kenčiančius ligonius ganytojas kvietė savąsias kančias vienyti su Kristaus išganingąja Kančia. Vakaro šv. Mišiose bazilikoje buvo prašoma vidinio išgydymo kenčiantiems, o po Mišių vyko vidinio išgydymo pamaldos, kurioms vadovavo kun. Kęstutis Rugevičius.

Rugsėjo 10-ąją, Kunigų ir vienuolių dieną, iš ryto bazilikoje melsta pašaukimų į kunigystę bei Dievui pašvęstąjį gyvenimą, o vakare melstasi už klierikus ir Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso, perkeliamo į Šiluvos Jono Pauliaus II namus, studentus. Vidurdienį aikštėje priešais baziliką iškilmingas Eucharistijos šventimas pradėtas Valandų liturgija, kurią vedė bendras Kauno arkivyskupijos seserų vienuolių bei Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikų choras. Šv. Mišias koncelebravo keturi vyskupai bei per pusę šimto kunigų. Homiliją sakęs Telšių vyskupas J. Boruta SJ priminė susirinkusiems maldininkams pagrindines Bažnyčios mokymo gaires apie dvasininkų gyvenimą bei argumentuotai atrėmė pastaruoju metu žiniasklaidoje mestus kaltinimus Bažnyčiai; ganytojas ragino tiek kunigus bei vienuolius, tiek ir visus tikinčiuosius remtis Kristaus, kuris perspėjo mus: “persekiojo mane – persekios ir jus”, pavyzdžiu bei nenusiminti ir toliau uoliai tarnauti Dievui. Po šv. Mišių pabendravę agapėje, dvasininkai giedodami procesijoje patraukė į Apsireiškimo koplyčią, kur pirmą kartą Kauno arkivyskupijos seserų vienuolių bei Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikų buvo giedamas Rytų krikščionių himnas Akatistas Švč. M. Marijai.

Rugsėjo 11-oji buvo skirta policijos ir teisėtvarkos darbuotojams, už kuriuos buvo meldžiamasi ryto šv. Mišiose bazilikoje. Vakarinėse pamaldose melstasi už nuteistuosius. Tuo tarpu pagrindinių šv. Mišių metu aikštėje priešais baziliką melsta pagarbos žmogui ir jo teisėms. Tądien pamaldose dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento darbuotojai bei vadovai, giedojo vyrų choras “Sakalas”, grojo VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Šv. Mišių homiliją sakęs arkiv. S Tamkevičius akcentavo: “Šiandien daug kalbama apie žmogaus teises <...>, tačiau kiekviename žingsnyje susiduriame su nepagarba žmogui ir jo teisių pažeidinėjimu. Įstatymo raidė vargu ar gali ką nors pakeisti, kol tinkamai nepasikeis mūsų sąmonė”. Arkivyskupas pabrėžė, kad, eidami laisvės keliu, turime išmokti į kiekvieną žmogų žvelgti su panašia pagarba, su kokia šiandien žvelgiame į Dievo Sūnaus Motiną. Tuomet, kai į žmogų pradedame žiūrėti kaip į Dievo vaiką, suvokiame, jog kiekvienas žmogus, net ir nusikaltėlis, yra Dievo kūrinys.

Rugsėjo 12 d. paminėta Lietuvos kariuomenė. Iš ryto bazilikoje buvo meldžiamasi už tremtinius, politkalinius ir partizanus bei už visus žuvusiuosius ginant Lietuvos laisvę; vakaro šv. Mišiose melsta taikos žmonių širdyse ir tarpusavio santykiuose. Pagrindinėse pamaldose aikštėje tądien melstasi už Lietuvos karius, savanorius, šaulius bei už mūsų tėvynės saugią šiandieną ir rytdieną. Homiliją sakęs Lietuvos kariuomenės ordinaras, Šiaulių vyskupas E. Bartulis džiaugėsi bei dėkojo kariams už jų tarnystę; ganytojas pabrėžė asmeninio santykio tarp žmogaus ir Dievo svarbą. Vysk. E. Bartulis sakė, jog šis santykis yra tikras tik tuomet, kai tampa draugystės ryšiu. Pamaldose dalyvavo ir gausus būrys kariūnų su Lietuvos kariuomenės bei Krašto apsaugos ministerijos vadovybe priešakyje, giedojo Karo akademijos choras.

Rugsėjo 13-ąją švęsta Vaikų ir jaunimo diena. Vaikams ir jaunimui, kaip ir pernai, parengtos atskiros programos. Vaikai iš pat ryto rinkosi prie popiežiaus kryžiaus, priešais įvažiavimą į Šiluvą. Iš čia su giesmėmis aplink visą miestelį ėję maldingą kelionę, jie pasiekė Apsireiškimo koplyčią, kur visi drauge meldėsi rožinio malda. Po to aikštėje priešais baziliką vyko katechezė, buvo ruošiamasi šv. Mišioms. Jų metu giedojo Kauno šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijos vaikų choras. Pamaldoms vadovavęs kun. Arvydas P. Žygas pamokslo metu vaikams suprantamai kalbėjo apie pagrindinius tikėjimo dalykus; po Eucharistijos liturgijos čia pat aikštėje vyko vaikų giesmių Marijai festivalis, kuriame dalyvavo dvi dešimtys vaikų chorelių iš įvairių Lietuvos parapijų.

Jaunimas nuo pat ryto ėjo maldingą kelionę iš Raseinių; atvykus į Šiluvą aikštėje priešais baziliką pagerbtas Pasaulio jaunimo dienų kryžius, po to šis kryžius perduotas Vilniaus arkivyskupijos jaunimo atstovams. Pavakariop ten pat aikštėje vyko jaunimui skirta katechezė, bendruomeniškai švęstas Susitaikinimo sakramentas, po kurio prasidėjo jaunimo Eucharistijos liturgija. Jos metu pamokslą pasakęs LVK Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila priminė Šventojo Tėvo prieš dešimtmetį Lietuvos jaunimui pasakytus pranašiškus žodžius apie jų lankančius pavojus, pvz., narkomaniją, pornografiją. nors tąsyk atrodžiusius dar taip toli nuo mūsų, o šiandien jau matomus kaip realius kasdienius iššūkius, kuriuos įveikti, anot vysk. R. Norvilos, įmanoma tik su Jėzaus Kristaus pagalba.

Rugsėjo 14-oji, sekmadienis, paskutinė ir pagrindinė Šilinės atlaidų diena, buvo skirta šeimoms, todėl bazilikoje rytinių Mišių metu melsta šeimoms meilės ir ištikimybės. Tądien taip pat paminėtas popiežiaus vizito Lietuvoje dešimtmetis. Prie Šiluvos maldininkų prisijungė ir iš Kryžiaus kalno tris paras ėję maldininkai, šią piligrimystę taip pat skyrę kaip padėką už Šv. Tėvo apsilankymą mūsų krašte. Ta pačia intencija melstasi ir vidurdienio šv. Mišiose aikštėje priešais baziliką. Pamaldose dalyvavo visi Lietuvos vyskupai, apaštališkasis nuncijus, pamokslą pasakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis (visą tekstą skaitykite ). Trumpą sveikinimo žodį tarė apaštališkasis nuncijus arkiv. P. S. Zurbriggenas (visą tekstą skaitykite …). Giedojo Kauno miesto parapijų jungtinis choras. Šv. Mišiose su keliasdešimčia tūkstančių maldininkų būriu dalyvavo ministras pirmininkas A. M. Brazauskas su žmona, Seimo nariai, apskrities bei rajono valdžios atstovai. Šias pamaldas tiesiogiai transliavo ir Lietuvos televizija.

Visą atlaidų savaitę aikštėje priešais Šiluvos baziliką pusvalandį prieš pagrindines šv. Mišias vykdavo tai dienai skirtos aktualios katechezės, kurias vedė kun. Artūras Kazlauskas. Kasdien Apsireiškimo koplyčioje 10 val. bei 17 val. procesijoje iš koplyčios į baziliką buvo meldžiamasi rožinio malda. Bazilikoje po vakaro šv. Mišių iki 21 val. buvo adoruojamas Švč. Sakramentas, o iš ketvirtadienio į penktadienį adoracija vyko visą naktį. Taip pat kasdien Kultūros namų salėje maldininkams buvo rodomas tik ką sukurtas dokumentinis filmas “Kelias į Šiluvą” (autorius – Dalius Ramanauskas).

Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, atsižvelgdamas į gausius tikinčiųjų prašymus, atlaidų metu paskelbė dekretą, kuriuo nustatomos tokios Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų šventimo datos nuo ateinančių 2004 metų: Didieji Šilinių atlaidai kasmet bus pradedami per Švč. M. Marijos Gimimo iškilmę rugsėjo mėn. 8 dieną ir baigiami Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios minėjimu rugsėjo 15 dieną. Prieš didžiuosius atlaidus paskutinį rugpjūčio mėnesio sekmadienį organizuojamos tradicinės maldingos kelionės į Šiluvą (iš Tytuvėnų ir nuo Raseinių pusės). Tikintieji taip pat raginami per atlaidus ir kitomis progomis (pvz., kiekvieno mėnesio 13-tą dieną) organizuoti maldingas keliones į Šiluvos šventovę.

Darius Chmieliauskas
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai