Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Kovo 21 d. Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje per visą dieną vyko Evangelijos žinios jubiliejiniams metams skirta Atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje konferencija, kuri savo tema Evangelija tūkstantmetei Lietuva su jėga ir Šventąja Dvasia (plg. Tes 1, 1–5) ir garsiais prelegentais sutraukė ne tik gausiai iš visos Lietuvos į ją atvykusius Atsinaujinimo maldos grupių, bendruomenių narius, bet ir sudomino norinčius atsinaujinti Dvasioje ir atnaujinti Evangelijos skelbimo įkarštį. Konferencijoje, kurios darbui vadovavo Vaida Spangelevičiūtė, dalyvavo ir kunigų, seserų ir brolių vienuolių, kitų katalikiškų bendruomenių narių.

Konferencijos svečiai buvo nuo 2001 m. jau ne kartą Lietuvoje besilankantys misionieriai – sutuoktinių pora Peteris ir Michelle Moranai iš Didžiosios Britanijos. Šie katalikiškosios  Sion bendruomenės įkūrėjai yra atsidėję evangelizacijai ir tarptautiniu mastu. Nuo 2006 m. Michelle yra Tarptautinės katalikų charizminio atsinaujinimo tarnybos prezidentė, 2007 m. popiežius Benediktas XVI įtraukė ją į Popiežiškąją pasauliečių reikalų tarybą.

Michelle Moran ir vedė daug dėmesio sulaukusias tris Atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje renginio  konferencijas. Jos visos pradėtos malda, šlovinimu, kuriam vadovavo Katalikų evangelizacijos centro bendruomenės nariai.

Jau pirmosios konferencijos Evangelizacija šiandien – pasirinkimas ar iššūkis? pradžioje prelegentės žodžiais apibūdinta svarbiausias evangelizacijos bruožas ir paskirtis. Pasak M. Moran, pašaukimas evangelizuoti skirtas kiekvienam asmeniškai ir visai Bažnyčiai, ir „viskas tam, kad būtų palaimintas visas pasaulis“, o evangelizacijos esmė – Dievas veikia per mus, esančius jo tauta, o ne mes patys kažką darome. Klausytojų dėmesys buvo atkreiptas į visų keturių Evangelijų pabaigą, kur Jėzus palieka mokiniams misiją eiti į pasaulį ir padaryti jo mokiniais visus žmones. Siuntimas Viešpaties vardu nešti jo Evangeliją, pasak prelegentės, girdimas šv. Mišiose, yra skirtas kiekvienam, neatsižvelgiant į tikėjimo gylį, ir reiškia pareigą dalytis asmeniškai gauta tikėjimo dovana.

Pranešime kviesta mąstyti, kaip kiekvienas, nors ir nelaikytų savęs misionieriumi, yra ir galėtų būti Geroji Naujiena kitiems. „Mes galim evangelizuoti per paprastus dalykus kiekvienas savo misijų lauke – šeimoje, darbovietėje, kaimynystės gyvenime ir pan. Mes galim keisti pasaulį, ir tai prasideda nuo mažų dalykų“, – sakė M. Moran, drąsindama būti Evangelijos žinios skelbėjais.

Bendrais bruožais taip pat aptarta, kaip istorijoje keitėsi Bažnyčios požiūris į misijas, kaip tolydžio iš galingos ir triumfuojančios ji vis labiau tapo save suprantančia kaip Dievo reikalų patikėtine, jo tarnaite ir jo tauta. Remdamasi Vatikano II Susirinkimo mokymu, popiežių enciklikų – Pauliaus VI Evangeli Nuntiandi, Jono Pauliaus II Redemptoris missio – mintimis M. Moran atskleidė, kaip svarbu išlaikyti misijinio skelbimo pusiausvyrą, kai skelbiama autentišku gyvenimu ir svarbiausia skelbime išlieka Jėzaus žinia. Atkreiptas dėmesys į dvi dabarties laikais misijų sritis: evangelizuoti dar negirdėjusius Evangelijos žinios ir reevangelizuoti jos nebegirdinčius. „Turime veikti aktualiai, toje kultūroje, kurioje gyvename“, – sakė M. Moran, baigdama popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimu atnaujinti evangelizacijos metodus ir savo įkarštį, o jo semtis iš Šventosios Dvasios.

Antrąją konferenciją Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia M. Moran pradėjo Luko evangelijos 5-ojo skyriaus komentarais, pabrėždama, kaip svarbu Jėzaus kvietimu irtis į gilumą, sugebėti taip, kaip jo mokinys Petras („dėl tavo žodžio užmesiu tinklus"), atsitraukti nuo savo logikos ir atsiliepti tikėjimu, kad Dievas gali veikti neįtikėtinais būdais. M. Moran atkreipė dėmesį į Jono Pauliaus II apaštališkąjį laišką Novo millennio ineunte ir jo mintį „su nauju polėkiu imtis savo evangelizacinės misijos“. „Gyvename laikais, kai skamba naujas kvietimas evangelizuoti. Esame kviečiami su dėkingumu priimti praeitį, su entuziazmu – dabartį ir su pasitikėjimu žvelgti į ateitį“, – sakė prelegentė. Dėkingumą Viešpačiui už praeitį ji susiejo ir su dėkingumu tiems žmonėms, kurie dėl dabarties dėjo pastangas. Misionierė perspėjo, jog entuziazmas reiškia ne jausmų antplūdį, o suvokimą, kaip labai reikia Dievo, kuris gali patenkinti visus šiuolaikinio žmogaus poreikius, taip pat troškimą kasdien būti pripildytiems Dievo Dvasios. Kalbant apie pasitikėjimą Dievu, buvo remtasi Jono Pauliaus II apaštališkojo paraginimo Ecclesia in Europa mintimi: „Jėzus yra, gyvena ir veikia savo Bažnyčioje “ (22).

M. Moran tvirtino, jog kryptį praradusiai, pernelyg gausią pasirinkimų įvairovę turinčiai, baimę ir nerimą išgyvenančiai šiandienos visuomenei skelbiant Evangeliją, parodant žmonėms viltį drąsina Jėzaus pažadas: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6). „Galim turėti pasitikėjimą, nes Jėzus yra gyvas, jis įveikė visus sunkumus“, – sakė M. Moran, kviesdama nesileisti blogio nugalimiems, nes Viešpats nugalėtojas yra mūsų pusėje, ir eiti pirmyn su Šventosios Dvasios galia.

Po pietų daugiausia konferencijos laiko buvo skirta maldai prašant Šventosios Dvasios išliejimo ir dovanų, pasirengimui drauge švęsti Eucharistiją. Apie šiandienos Sekminių patirtį kalbėjusi M. Moran pabrėžė mokinių atvirumą Šventosios Dvasios patirčiai ir sakė, jog šiame privilegijuotame Šventosios Dvasios amžiuje Dievas, jau davęs viską, ko mums reikia, nenustoja stebinti ir kviečia būti atvirus jo Dvasiai, priimti ją ir veikti.  Renginio dalyviai buvo raginami įsigilinti, kokių naujųjų Sekminių reikia jiems asmeniškai – gal pačius atnaujinančių gyvybės vandeniu, gal apvalančių arba naujai įžiebiančių skelbimo įkarštį ir pan. Apibūdinusi trejopą Šventosios Dvasios veikimą žmoguje – pripildymą, mokymą bei suteikimą savo dovanų ir siuntimą, M. Moran ragino tinkamai, su pasitikėjimu, nebijant rizikos naudotis Šventosios Dvasios dovanomis, gyvybiškai būtinomis naujojoje evangelizacijoje.

Vakarop konferencijos dalyviai gausiai rinkosi į Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčią ir šventė Eucharistiją. Jai vadovavo dalį konferencijų salėje drauge klausęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo svečiai kunigai iš Vilkaviškio vyskupijos – Lazdijų Šv. Onos parapijos klebonas ir vicedekanas kun. Gintaras Urbštas bei Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Sigitas Bitkauskas. Arkivyskupas kvietė drauge melstis, kad Šventoji Dvasia padėtų įvykdyti tai, ko buvo prašoma šią dieną. Per pamokslą ganytojas priminė šv. Pauliaus, šv. Brunono meilę Kristui, vedusią juos apaštalavimo keliu. Atkreiptas dėmesys, jog Dievas, veikdamas įvairiais būdais, apdovanoja žmogų, turintį nuolankumo. Šv. Mišių pabaigoje ganytojas padėkojo Atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje bendruomenėms, palinkėjo būti drąsiais ir džiugiais Dvasios liudytojais.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba, tel. 40 90 25, el. p. info@kn.lcn.lt