Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Balandžio 10 d., Didžiojo penktadienio vakare, arkikatedroje bazilikoje tikintieji gausiai dalyvavo Viešpaties kančios pamaldose (vienintelį kartą metuose tądien nešvenčiama Eucharistija). Jų centre buvo šventojo Kristaus Kryžiaus pagerbimas, liturgijai vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Viešpaties kančios ir mirties istoriją skaitė prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS.

Per pamokslą arkivyskupas pakvietė pasvarstyti, kada kančia išties yra prasminga, kaip iš savo Viešpaties Jėzaus pavyzdžio išmokti priimti, apkabinti ir nešti savuosius kryžius. Ar dabartinis sunkmetis – tikrasis kryžius? Ar jis gali būti išganingas žmonėms, per Nepriklausomybės metus ne kartą klupdytiems ir klupusiems? Deja, pasak ganytojo žodžių, šis sunkmetis yra kryžius, tačiau be Nukryžiuotojo, pačių žmonių pasistatytas iš savo godumo, besaikio pinigų, daiktų, malonumų troškimo. Ganytojas atkreipė dėmesį į šiuolaikiniam žmogui iš prigimties būdingą kryžiaus baimę, bėgimą nuo kančios pačiais apgaulingiausiais ir jį patį pražudančiais būdais.

„Didįjį penktadienį Kristaus kryžių pagerbiame apeigomis, tačiau tikrasis kryžiaus pagerbimas vyksta per visus metus kiekvieno iš mūsų konkrečiame gyvenime. Ir nuo mūsų priklauso, ar tas kryžius bus išaukštintas, ar paniekintas. Mokykimės iš paties Kristaus, kaip nešti savo kasdienius kryžius. Mokykimės savo varguose ir išbandymuose ne užsidaryti savo kančioje, bet maldoje atsiverti Dievo veikimui“, – ragino arkivyskupas (visą homiliją žr. http://kaunas.lcn.lt/naujienos/,1109).

20 val. prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios prasidėjo jau tradicine tapusi (einama septintąjį kartą nuo 2003-ųjų) Kryžiaus kelio eisena miesto gatvėmis. Jai vadovavo ir šventąjį kryžių nešė arkiv. S. Tamkevičius pakviesdamas jos pradžioje šiuo kančios keliu eiti į susitaikymą su Dievu per savo kalčių išpažinimą. Apmąstydami Viešpaties kančios kelią, su degančiomis žvakėmis rankose, drauge giedodami ėjo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, mieste tarnaujantys kunigai, Kauno kunigų seminarijos klierikai, pašvęstojo gyvenimo broliai ir seserys, gausi minia tikinčiųjų – tarp buvo daug jaunų žmonių, šeimų, kai kurios, nepabūgusios vėlyvo meto, vedėsi netgi mažus vaikus.

Sustojus keturiolikoje stočių Šventojo Rašto skaitinius iš apaštalo Pauliaus Laiškų skaitė kun. Kęstutis Kėvalas, mąstymus, paremtus Tautų apaštalo padrąsinimais ir pamokymais pirmosioms krikščionių bendruomenėms – klierikas Gytis Stumbras, maldas – ses. Liucija Grybaitė FMA. Giedojimui vadovavo ses. Celina Galinytė OSB ir seserys benediktinės. Jėzaus Kristaus kančia ir mirtis Golgotoje šioje eisenoje buvo pagerbta ir apmąstyta šių laikų žmogaus akimis, su nuostaba kaskart Didžiojo penktadienio įvykiuose atpažįstančio, kaip per Viešpaties kančią pasaulio blogio akivaizdoje iš naujo suspindi pasiaukojanti, iš pražūties jį gelbėjanti Dievo meilė.

Kryžiaus kelio eisena, kuri tęsėsi Laisvės alėja ir Vilniaus gatve, apie 22 val., jau visai sutemus,  baigėsi arkikatedroje bazilikoje. Arkivyskupas palaimino jos dalyvius šventojo Kryžiaus relikvija ir nuoširdžiai padėkojo už itin gausų dalyvavimą.

Išsamiai apie Velykų Tridienio pamaldų laiką Kauno mieste žr. http://kaunas.lcn.lt/doc/2009_did-savaite_kaune.doc .

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel.  (37) 409025  , el. paštas info@kn.lcn.lt