Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Balandžio 28 d. VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Evangelizacija šiandienos pasaulyje: ištakos, iššūkiai, perspektyvos“, skirta šv. apaštalo Pauliaus gimimo 2000 metų jubiliejui ir Evangelijos skelbimo Lietuvoje tūkstantmečiui paminėti. Joje dalyvavo ir pranešimus skaitė žymūs kelių šalių – Lenkijos, Baltarusijos, Italijos, JAV, Didžiosios Britanijos – teologai, dirbantys garsiose akademinėse institucijose. Konferenciją savo dalyvavimu pagerbė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka. Aktuali šiandieninės evangelizacijos tema patraukė taip pat ir pastoracijoje dirbančius Lietuvos kunigus, kartu su kariuomenės ordinaru atvykusius karo kapelionus, klierikus, VDU KTF dėstytojus ir studentus.

„Šv. Brunono širdyje buvę daug Viešpaties ugnies“, – taip sveikinimo žodyje sakė arkiv. S. Tamkevičius, primindamas Evangeliją į mūsų kraštus nešusį ir tiek, kiek bus nagrinėjama šioje konferencijoje, tikrai nežinojusį misionierių. Šios ugnies, aukos, širdies, taip reikalingų evangelizacijoje, ganytojas ir palinkėjo konferencijos dalyviams. Juos taip pat pasveikino ir VDU rektorius, išsakydamas džiaugsmą, jog 20 metų atkūrimo sukaktį švenčiančiame universitete apmąstomos dvasinės vertybės. Konferenciją giesmėmis gražiai pradėjo modernaus dainavimo merginų choras „Musicale“, o VDU KTF dekanas dr. Benas Ulevičius padėkojo rėmėjams bei išreiškė viltį, jog šis renginys padės sugrįžti prie tikrojo evangelizacijos bei reevangelizacijos šaltinio – Jėzaus Kristaus.

Plenariniame posėdyje buvo perskaityti trys pranešimai. Pirmąjį – Evangelizacija ekumeninio ir tarpreliginio dialogų kontekste – skaitė arkivyskupas metropolitas dr. Tadeuszas Kondrusiewiczius, (Tarptautinė Eurazijos MA, Minskas, Baltarusija). Minsko arkivyskupas pabrėžė mūsų šalių kaimynystę ir bendras krikščioniškas šaknis bei pasidalijo džiugia žinia, kad kaimynai baltarusiai yra įsteigę visuomeninį komitetą ir rūpinasi įvairiais renginiais paminėti krikščionybės tūkstantmetį.

Toliau pranešime arkiv. T. Kondrusiewiczius apibūdino šiuolaikinio pasaulio iššūkius – globalizaciją, liberalųjį humanizmą, moralinį reliatyvizmą bei kt. ir sakė: „Dinamiškos permainos neleidžia Bažnyčiai likti nuošalyje.“ Pasak prelegento, jau Vatikano II Susirinkime svarstyta, „ką Bažnyčia mąstanti apie save“, naujosios evangelizacijos būtinybę iškėlęs popiežius Jonas Paulius II teigė: „Atverkite duris Kristui.“ Arkivyskupas pabrėžė, jog mūsų dienų evangelizacija vyksta ypatingomis sąlygomis, kai žmogus siekia būti laisvas nuo visko, tad šiandien dar labiau reikia ginti dvasines vertybes, o tam reikia solidarumo, vienybės, visų krikščionių dovanų ir charizmų – ir katalikų, ir stačiatikių. „Evangelizacijos pareiga liečia visų konfesijų krikščionis,“ – sakė prelegentas, drauge primindamas Jono Pauliaus II ekumeninių iniciatyvų paraginimus bei popiežiaus Benedikto XVI mintį pontifikato pradžioje siekti matomos krikščionių vienybės. Pranešime aptartas šiuolaikinio liberalizmo keliamas pavojus religiniam žmogaus identitetui, nes religiją siekiama išstumti į privačią sferą, ji tampa kliūtis humanizmo „diktatūrai“, kuri absoliutina žmogiškąsias vertybes, žmogaus vertę. „Kita vertus, matyti, jog milijonams žmonių prasminga būti tikinčiais, jie pasirengę atiduoti už tikėjimą savo gyvenimą“, – sakė arkiv. T. Kondrusiewiczius, išreikšdamas džiaugsmą, kad „religinis etapas žmonijos istorijoje dar nėra pasibaigęs, o tikėjimas žmogų gali įkvėpti kaip ir anksčiau“. Kaip galimą atsakymą į šiuolaikinį liberalųjį humanizmą arkivyskupas iškėlė visų, savo jėgas suvienijusių, krikščionių dialogą su pasauliu, kuriam tikrai reikia ne konfliktų, o veiksmingo Gerosios naujienos skelbimo vykdant Kristaus priesaką visus padaryti jo mokiniais (plg. Mt 28, 19).

Antrąjį pranešimą Šventasis Paulius, Tautų apaštalas ir Evangelijos skelbėjas: žvilgsnis iš šiandienos perspektyvos konferencijoje skaitė kun. prof. dr. Giorgio Zevini (Popiežiškasis saleziečių universitetas, Roma, Italija). Jis rėmėsi popiežiaus Benedikto XVI mintimi, pasakyta pradedant Šv. Pauliaus metus: svarbiau ne kas buvo, o ką reiškia šis apaštalas šiandien. Klausytojų mintys kreiptos į šv. Paulių, per 15 evangelizacijos metų įvairiais būdais nukeliavusį 10 tūkst. kilometrų ir savo skelbimu įvedančiu į patį Evangelijos centrą – Jėzų. Pranešime, remiantis apaštalo tekstais, aptartas ypatingas šv. Pauliaus būdas ir mąstymas: jis jautėsi išskirtinis – skirtas skelbti Evangeliją, patenkintas, jei bus išgelbėjęs bent vieną, tikėjimą laikė malone – brangia, kiekvieno asmeniškai priimama Dievo dovana, o savo skelbimo pagrindu – nukryžiavimą, t. y. Dievo silpnumą – Jo veidą atskleidžiantis Nukryžiuotasis, o kryžiaus esmė – Dievas atėjęs dalytis; apaštalą tiesiog žavi jo skelbiama Kristaus išlaisvinanti žinia. Kun. prof. dr. Giorgio Zevini atkreipė dėmesį, jog Paulius veikė pačiose Europos ištakose (regėjimo paskatintas, atvyksta Makedoniją, Filipuose (plg. Apd 16), pakrikštija pirmąją moterį Lidiją). Pasak prelegento, Europa šiandien pasižymi gana pagoniškomis religingumo formomis, europiečiai turi iš naujo atrasti Dievą, o Europos žemyno evangelizuotojai – iš naujo užsidegti skelbimo įkarščiu (plg. Jonas Paulius II „ Ecclesia in Europa“).

Trečiojo pranešimo Mistinės patirties reikšmės evangelizacijai įvertinimas remiantis šv. Pauliaus pavyzdžiu autorius – kun. prof. habil. dr. Marek Chmieliewski (Jono Pauliaus II katalikiškasis Liublino universitetas, Lenkija) sakė, jog „ ir kiekybiniu, ir kokybiniu aspektu šv. Pauliaus evangelizavimo patirtis yra neprilygstama“ ir priskyrė apaštalo asmeniui neabejotinai jam būdingos mistinės patirties. Pranešime išsamiai apibūdinta mistinė asmens patirtis, krikščionybėje vertinama kaip aukščiausia dvasinio gyvenimo pakopa, ypatingas Dievo malonės veikimas, paliekantis neišdildomą žymę: mistikas neabejoja išgyvenęs dieviškąjį slėpinį ir pasiryžęs tai ginti net savo gyvybės kaina. „Tikrai autentiškas mistinis patyrimas visada turi kristologinį ir ekleziologinį aspektus,“ – sakė kun. dr. Marek Chmieliewski, toliau analizuodamas Sauliaus atsivertimą kelyje į Damaską – susitikimą su Viešpačiu, jį sukrėtusiu ir sukėlusiu gilius dvasinius padarinius. Pranešime tvirtinta, jog šv. Pauliaus skelbimas buvo ne studijų, įgyto žinojimo rezultatas, bet kilęs iš paties Kristaus, jo mistinio patyrimo. Savo mistinėmis patirtimis šv. Paulius labai subtiliai remiasi ir savo misijoje, jos yra evangelizavimo dalis.

Po pietų konferencijos dalyviams buvo pasiūlytas darbas trijose sekcijose. Pirmojoje aptarta Evangelizacijos šiandienos pasaulyje tema.

Vysk. J. Ivanauskas supažindino su sielovadiniais prioritetais Kauno arkivyskupijoje švenčiant Evangelijos žinios tūkstantmečio jubiliejų Lietuvoje ir sakė, jog jie ir labai tradiciniai, ir atitinkantys dabarties aktualijas, ir labai konkretūs, atspindintys Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo numatytą sielovados perspektyvą. Pasak vysk. J. Ivanausko, programa praktiška, numatanti žmonėms konkrečių pasirengimo ir dalyvavimo minint Jubiliejų galimybių visais – arkivyskupijos, dekanato, parapijų – lygmenimis bei, kaip tikimasi, atkreipsianti tikinčiųjų dėmesį į Dievo žodį, sekmadienio šventimą, pagyvinsianti parapijų gyvenimą, paskatinsianti bendruomeniškumą, socialinį solidarumą ir kt.

Kun. dr. R. Dulskis nauju aspektu apžvelgė Šv. Brunono, mistiko ir apaštalo, figūrą evangelizacinės Bažnyčios misijos kontekste – misionierių subrandinusi bendiktiniškųjų kamaldulių dvasia, vėliau gražiai derėjusi su jo nepaprastu misionierišku veiklumu, jos persmelkti ir paties šv. Brunono rašyti tekstai, o kontempliatyviųjų vienuolynų dvasingumas visada esąs didžiulis turtas vietinei Bažnyčiai. Kun. prof. habil. dr. Miroslaw Mroz (Torunės universiteta, Lenkija) kalbėjo apie Tomo Akviniečio tolerancijos etiką ir kliūtis Bažnyčios evangelizacinei misijai šiandien. Kelių kartų giedotojai iš Veprių gyvai iliustravo prof. habil. dr. Alfonso Motuzo (VDU) pranešimą apie liaudies giedojimo tradiciją, kuri rusifikavimo laikais padėjo išsaugoti tautinę tapatybę. Kun. prof. dr. Waldemar Seremak (Jono Pauliaus II katalikiškasis Liublino universitetas, Lenkija) kalbėjo apie neatidėliotiną naujosios evangelizacijos poreikį Bažnyčioje ir su juo susijusius iššūkius.

Antroji sekcija buvo  skirta šv. Pauliui. Apie apaštalo kerigmos egzistencinę dimensiją kalbėjęs kun. prof. habil. dr. Jan Miczynski (Jono Pauliaus II katalikiškasis Liublino universitetas, Lenkija) sakė, jog kerigmos tikslas – pažadinti Dievo troškimą. Kun. prof. dr. Arvydas Ramonas ( KU) skleidė apaštalo Pauliaus atsivertimo reikšmę krikščionybei kaip pavyzdinį evangelizavimo modelį. Prof. dr. Hannah Hunt ( Švč. Trejybės ir Visų Šventųjų kolegija, Anglija) svarstė temą Sarx ir soma: keletas asketinio pobūdžio svarstymų sąsajoje su apaštalo Pauliaus kerigma ir teigė, kad šv. Paulius teikia mums viltį, jog mūsų kūnas nėra nuodėmės šaltinis ir jo laukiąs išganymas. Dr. Peter S. Williamson ( Švč. Jėzaus Širdies seminarija, Detroitas, JAV) kalbėjo apie šv. Pauliaus skelbiamą Nukryžiuotąjį ir jo evangelizavimo paramą – Šventosios Dvasios galybę (plg. 1 Kor 2, 4).

Trečiojoje sekcijoje nagrinėtos evangelizacijos galimybės praktinėje pastoracijoje. Apie Evangelijos skelbimą homiletikos praktikoje kalbėjo kun. prof. habil. dr. Stanislaw Zarzycki, iškėlęs mintį, jog gera homilija atliekanti ir kultūrinį vaidmenį. Prel. prof. dr. Vytautas S. Vaičiūnas svarstė, kaip rengtis homilijoms, kad žmogus norėtų kitą kartą ateiti, ir aptarė šiuolaikinės homiletikos galimybes, tarp jų – ir dvasinės terapijos vaidmenį. Lic. Fausta Palaimaitė (VDU) vaizdžiai pristatė jaunimo evangelizaciją piligriminiuose žygiuose, kun. prof. dr. Jan Perszon (Torunės universitetas, Lenkija) aptarė liaudiškojo pamaldumo sklaidą, pateikė statistinių duomenų, paplitimą tarp jaunimo savo regione. Sekcijos darbą baigė kun. prof. dr. Giorgio Zevini iš Italijos, apibūdinęs 2008 m. Vyskupų sinodą „Dievo žodis Bažnyčios gyvenime ir misijoje“ kaip kvietimą visai Bažnyčiai įvertinti Dievo žodžio svarbą skelbime.

Dėkodamas konferencijos, praturtinusios naujomis evangelizacijos įžvalgomis ir impulsais, prelegentams ir visiems dalyviams VDU KTF dekanas dr. B. Ulevičius pakvietė juos į šv. Mišias Prisikėlimo bažnyčioje, o svečius vėliau pasigėrėti Kauno panorama nuo šventovės terasos.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba, tel. 40 90 25, info@kn.lcn.lt