Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Rugsėjo 28 dieną Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, VDU Katalikų teologijos fakultetas ir Lietuvos politinių kalinių bendrija “Kolyma” surengė Dievo Tarnaitės Adelės Dirsytės maldaknygės “Marija, gelbėk mus” 50 metų sukakties minėjimą. Renginys prasidėjo Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiomis, kurias aukojo mons. Pr. Tamulevičius ir kun. K. Trimakas. Šv. Mišiose buvo meldžiamasi už A. Dirsytę, minint jos 48-ąsias mirties metines. Pamokslą sakęs kun. K. Trimakas pasidalijo mintimis, kodėl A. Dirsytę norima paskelbti palaimintąja. Jis akcentavo, kad A. Dirsytė, Apvaizdos įkvėpta, darė gerus darbus, visu savo gyvenimu liudydama tikėjimą, viltį ir meilę. Ji kvietė nepasiduoti kančiai ir nepalūžti nelaisvės sąlygomis pasitikėdama Marijos globa. A. Dirsytė tapo tikrąja mokytoja ne tik Sibire kentėjusiems žmonėms, bet ir dabar, kai norima atsisakyti krikščioniškųjų vertybių, jos maldaknygė “Marija, gelbėk mus” yra dvasios atgaiva.

Pradėdamas minėjimą kun. A. Jagelavičius apžvelgė A. Dirsytės gyvenimo ir veiklos kelią. Pasak jo, A. Dirsytės kanonizacijos byloje lyg simbolyje susitelkia visų kentėjusių Sibire kančios, įkūnijančios meilę ir tikėjimą. A. Dirsytės gyvenimas yra užantspauduotas krikščioniškojo tikėjimo ir krikščioniškojo gyvenimo kankinystės vainiku.

Kun. A. Trimakas, kalbėdamas apie A. Dirsytės maldaknygės paplitimą plačiajame pasaulyje, atkreipė dėmesį, kad šiandien ji išversta į 12 pasaulio kalbų ir išleista milijono egzempliorių tiražu. Ypač prie to prisidėjo JAV ir Kanadoje ateitininkai bei kiti geros valios lietuvių išeiviai. Monografijos apie A. Dirsytę išleidimą rėmė Ateitininkų fondas. Įvairių renginių apie A. Dirsytę metu Amerikoje ir Kanadoje buvo nutarta lietuvių išeivių parapijoms pateikti medžiagą apie ją lietuvių ir anglų kalbomis. Pats prelegentas jau yra parengęs ir ruošiamasi išleisti leidinį apie A. Dirsytės gyvenimą anglų kalba.

Kun. R. Grigas, siedamas maldaknygės “ Marija, gelbėk mus” mintis ir Lietuvos išlaisvinimo siekius, sakė, kad maldaknygės maldų turinys perteikė lietuvių tautos laisvės praradimo tragizmą ir kėlė dvasią. Jis įvardijo maldaknygės prasmę ir joje akcentuotus svarbiausius motyvus: kas siektina, kas vengtina ir kokios paramos ieškotina, kad laisvė sugrįžtų į Lietuvą. Pasak kun. R. Grigo, maldaknygėje atsispindėjo aiškus ir drąsus partizanų judėjimas, pagarba tautos vienybei, krikščioniškas patriotizmas ir katalikiškas vienybės troškimas. Maldose prašoma atleidimo ir stiprybės prisikeliant iš klaidų ir nugalint ydas ne tik kankiniams, bet ir jų kankintojams. Maldaknygėje pabrėžiama praktiško krikščioniško išsilaisvinimo svarba: solidarumas, pasiaukojimo vertingumas, nuolankumas, dvasios stiprumas, ypač skaistumas, kaip svarbus tautos ginklas siekiant laisvės. Pasak prelegento, maldaknygė, kaip autentiškos krikščionybės pavyzdys, moko kilti aukščiau ir siekti krikščioniškumo kasdieniuose santykiuose.

D. Akstinas apžvelgė A. Dirsytės maldaknygės vietą dabarties Lietuvoje, akcentavo šios merginos altruistišką gyvenimą, pagrįstą tikėjimu ir pasitikėjimu Viešpačiu. Prelegentas kvietė minint spaudos atgavimo 100-ąsias metines įamžinti A. Dirsytės atminimą atminimo lenta Kauno Kristaus Prisikėlimo ar Įgulos bažnyčioje.

Su A. Dirsytės beatifikacijos bylos eiga renginio dalyvius supažindino kun. A. Jagelavičius. Pasak jo, jau surinkta pakankamai liudijimų, peržiūrimas jos rašytinis palikimas ir byla bus persiųsta į Vatikaną.