Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Spalio 10 d. arkivyskupijos konferencijų salėje konferencija „Vakar, šiandien ir rytoj“ paminėta Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro (KAJC) 15 metų įsikūrimo sukaktis. Šventėje dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, jaunimo sielovadoje dirbantys arkivyskupijos ir kitų vyskupijų kunigai, jaunimo organizacijų vadovai, jaunimo lyderiai, taip pat ir atvykę iš įvairių Lietuvos vietų.

Išties jaunatviškos dvasios konferencijoje susitelkta ne tik į KAJC sukakties paminėjimą – joje aptarti ir šiuolaikinio jaunimo keliami iššūkiai Bažnyčiai ir būdai, kaip geriau Bažnyčia galėtų į juos atsiliepti patraukdama jaunus žmones. Pradėdamas konferenciją ir sveikindamas KAJC, kuris, kaip ir anksčiau, svarbiausiu siekiu laiko Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo numatyto sielovados uždavinio įgyvendinimą – palydėti jaunimą į bendrystę su Jėzumi Kristumi, arkiv. S. Tamkevičius ypač pasidžiaugė katalikišku jaunimu: jis „nėra dauguma, bet yra kitoks – turi savo vertybes, o jas išlaikyti šiuolaikiniame pasaulyje nėra paprasta“. „Mums labai svarbu būti vilties žmonėmis. Su Viešpačiu negalima pralaimėti. Linkiu būti pilniems vilties patiems ir tą viltį drąsiai perteikti jaunimui“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius.

Nuotaikinga vaizdo medžiaga konferencijos dalyviams buvo trumpai pristatyti KAJC istorijos, renginių fragmentai, jaunimo atsiliepimai apie tokio centro veiklos reikalingumą. Įsikūrimo pradžios entuziazmą džiugiai prisiminė virtualų sveikinimo žodį  taręs Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. LVK jaunimo reikalų tarybos pirmininkas palinkėjo neprarasti entuziazmo ir liudyti jaunimui ne pačių susikurtą, bet autentišką Jėzų Kristų.

Vėliau apie pirmuosius organizacijos žingsnius pranešime „Jaunimo sielovados iššūkiai Kauno arkivyskupijoje besikuriant jaunimo centrui“ gyvai papasakojo buvęs jos vadovas, dabar LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas. Pasak jo, Sąjūdžio sukeltas visuomenės laisvėjimas ir aktyvumas palietė ir jaunus žmones, ir tai ypač buvo juntama Kaune, turėjusiam stiprias rezistencijos šaknis. „Jauni žmonės ieškojo naujos patirties, bendruomeniškumo ir saviraiškos galimybių, ir Bažnyčia stengėsi jiems atsiverti ir pagal galimybes patarnauti“, – sakė A. Kučikas. Jaunimo lūkesčius tada atliepusios aktyvių kunigų ir pasauliečių dėka atkurtos ar naujai įsteigtos katalikiškos organizacijos, judėjimai, kai kurios vienuolijos, nors parapijų bendruomenės aiškiai nespėjusios su laiku. Tuometei veikimo įvairovei, teigta pranešime, „reikėjo suteikti struktūrinį pavidalą, tiek užtikrinantį įvairių katalikiškų organizacijų ir judėjimų savitumą, tiek skatinantį veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą arkivyskupijos lygmenyje. Taip buvo įkurtas Kauno arkivyskupijos Evangelizacijos centras (1994 m.), kuris, tiksliau apsibrėžus prioritetus ir veiklos kryptis (jaunimo pastoracija), vėliau tapo Kauno arkivyskupijos Jaunimo centru“. Pasak A. Kučiko, taip pradėtas kryptingas darbas jaunimo sielovados srityje, kuris, beje, paskatino tokių centrų atsiradimą kitose vyskupijose ir tarpusavio bendradarbiavimą.

Konferencijoje aptarta ir palyginti nauja sritis – studijuojančio jaunimo sielovada. Jos aktualumą šiandien, ypač auginant katalikiškąją inteligentiją, pranešime „Akademinės sielovados iššūkiai ir jos poreikis šiandien“ iškėlė kun. Kęstutis Brilius MIC, KTU Panevėžio instituto kapelionas. Pranešime aptarti sėkmingos sielovados veiksniai: tai mokėti prisistatyti jaunimo mėgstamose diskusijose, sugebėti „šiuolaikinės krikščioniškosios apologetikos keliu atvesti iki realiai dabarties aktualijas sprendžiančios moralios, teisingos, tikros, veiklios krikščioniškosios sąžinės“, būti objektyviems, pripažįstant vis galingiau veikiančias nekrikščioniškas įtakas jaunimui, siekti pažinti jaunimą, jį sudominti „visų galimų informacinių technologinių priemonių pasitelkimu sielovados uždaviniams“. Kun. K. Briliaus MIC, pabrėždamas, kad tebetrūksta jaunimo lyderių, daugybė gyvenimo sričių tebelaukia asmenybių, katalikiško atsako, drąsino imtis akademinės sielovados, kuri išties galinti pasitarnauti Bažnyčiai, darbų.

VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius pranešime „Jaunimui jų kalba“ kalbėjo bene pačia aktualiausia jaunimo ugdytojams tema – kaip sugebėti užmegzti dialogą su jaunu žmogumi. Pabrėžta, jog čia svarbu suprasti laiką, kuriuo dabar gyvename, įsigilinti, kokį iš tikrųjų autentiško, neveidmainiško gyvenimo ilgesį slepia neretai suaugusiems akį rėžianti jaunuolių apranga, elgesys. Pasak B. Ulevičiaus, neįmanoma mokyti jaunimo, kuriuo baisimės, norime keisti jį pagal save. Pranešime siūlyta stengtis geriau pažinti jaunimą, kokias išties vertybes jis išpažįsta, padėti atrasti sąsajas su krikščionybe ir tai, kas jiems galėtų joje labiau imponuoti. Linkėta būti tiltais, skubėti pasinaudoti akimirka, kai jaunuoliai dar kažko trokšta – tai metas pasakyti, kad Bažnyčia yra su jais.

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos vikaras kun. Gintaras Blužas pranešime „Jaunimo dvasiniai poreikiai ir ieškojimai“ sakė, jog šiandienis jaunimas ieško konkrečių dvasinių patirčių, kurias atranda ne tik Bažnyčioje; deja, ne visuomet jos būna iš Dievo. „Labai svarbu, kas pirmas jaunam žmogui pasiūlo dvasinę patirtį. Čia jau reikėtų kalbėti apie krikščionišką patirtį, susitikimo su Jėzumi patirtį. Jaunas žmogus nelabai linkęs tikėti teorija apie Dievą, tikėti tikėjimo tiesomis. Pirmiausia jam reikėtų siūlyti ne žinias apie tikėjimą, bet galimybę tai patirti, išgyventi“, – teigta pranešime. Jame iškelta taip reikalinga jaunuoliui stipri bendruomenės, maldos, piligrimystės ir kt. patirtis. Netgi jaunų žmonių polinkį maištauti, pasak kun. G. Blužo, įmanu nukreipti taip, kad jo nepasigautų piktasis maištui prieš Dievą – padėti suprasti, kad krikščioniška siela taip pat gali ir net turi būti maištinga prieš blogį, nuodėmę ir pan. „Jaunimo negalima žvejoti tinklu <…>. Jaunimo „žvejyba“ turėtų būti kantri, kaip su meškere – po vieną, t. y. atsižvelgiant į konkretaus žmogaus poreikius“, – sakyta pranešime.

Ses. Evelina Lavrinovičiūtė MVS pranešimą „Kaip padėti jaunuoliui atrasti bendruomenę parapijoje?“ grindė savo ketverių metų katechetine patirtimi ir patarė prieš imantis veiklos gerai pažinti konkrečios parapijos situaciją, jos privalumus ir trūkumus ir tik tada imtis tam tikrų veiksmų, keliauti pirmyn. „Žinoma, jei bendruomenės kūrimas yra parapijos dvasininkų prioritetas, jei esama pasauliečių, kurie tam taip pat įsipareigotų ir visas šis troškimas būtų gerai pasūdomas malda – manau, vyktų stebuklai“, – sakė ses. E. Lavrinovičiūtė MVS, atkreipdama dėmesį, jog, be abejo, jaunuolius „pažadina ne vien žmonių pastangos ar augančios bendruomenės dinamika, bet Tas, kuris nuolat veikia būdamas tarp mūsų, susirinkusių Jo vardu“.

KAJC vadovės Vaida Spangelevičiūtės pranešimas „Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro veiklos apžvalga“ sugrąžino į įsteigimo sukaktį švenčiančios organizacijos dabartį. Šv. Valentino diena kitaip, jaunimo vadovų ir lyderių tobulinimosi seminarai, rekolekcijos, dalyvavimas Šiluvos atlaiduose, Alfa kursai, centre rengiami jaunimo vakarai ir atvirieji trečiadieniai, dalyvavimas Pasaulio ir Lietuvos jaunimo dienose, jaunimo sielovados koordinavimas dekanatų lygmeniu, bendradarbiavimas su LVK Jaunimo pastoracine taryba, kitomis Kauno arkivyskupijos bei kitų vyskupijų katalikiškomis organizacijomis, ryšiai su užsienio partneriais – tokiomis dabartinėmis ir toliau tebekuriamomis veiklos kryptimis siekiama atsiliepti į būtiniausias jaunų žmonių reikmes, palydėti juos tikėjimo ir krikščioniškos bendrystės kelyje.

Už KAJC dabartį ir ateitį šventės pabaigoje buvo drauge meldžiamasi Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje. Eucharistijos liturgijai vadovavo arkiv. S. Tamkevičius, koncelebravo konferencijoje dalyvavęs būrys kunigų. Per pamokslą ganytojas linkėjo nebijoti jaunimui liudyti Evangelijos radikalumo. Renginys baigėsi Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre bičiuliška agape.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba, tel. 40 90 25 , el. paštas info@kn.lcn.lt