Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

ATSINAUJINIMO diena „DIEVO ŽODŽIUI LIETUVOJE – 1000!“ Kaune (2009.10.18)

2009 spalio 20, 12:59

Spalio 18-osios sekmadienį Kaune, VDU Didžiojoje salėje, vyko „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės surengta Atsinaujinimo diena „Dievo žodžiui Lietuvoje – 1000!“ Gausūs dalyviai susirinko į ją iš visų Lietuvos regionų, atvyko ir didžiulis jaunimo būrys. Apie tūkstantį žmonių šlovino Viešpatį drauge su „Gyvųjų akmenų“ bendruomene, iki pietų klausėsi dviejų konferencijų. Popietinį darbą grupelėse ir visą renginį džiaugsmingai užbaigė drauge švęsta Eucharistija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo kun. Pijus Virginijus Eglinas OP ir kun. Mindaugas Pukštys.

Pirmąją konferenciją „Dievo žodžio kelionė per Lietuvą“ vedė Liutauras Serapinas, ateitininkų sendraugis, Marijos radijo bendradarbis, Šv. Jono bendruomenės oblatas. Jis pakvietė Lietuvos tūkstantmečio istorijos kontekste pažvelgti į tris asmenis dvasine prasme, kančios išgyvenimu savaip veikusius tos istorijos eigą. Kalbėta apie šv. Kazimierą – „keistąjį“ karalaitį, sąžiningai grąžindavusį miestelėnams skolas, per didikų pasilinksminimus pasitraukdavusį į koplyčią, tokį tuomet neįprastą ir garsų, kad vos tik jam mirus  buvo pradėta kanonizacijos byla. Tuo pačiu metu, pasak L. Serapino, pradėjus ją nagrinėti, M. Liuterio paskelbtomis tezėmis prasideda reformacija, ir būtent Kazimierui Romos kardinolų pavedama būti Europos reikalų globėju. „Lietuvoje ypač mylimas šv. Kazimieras tada, kai čia tebuvo likusi tik saujelė katalikų kunigų, sukėlė tikrą maldos, aukos, išgydymų audrą“, – teigta pranešime atkreipiant dėmesį, jog netrukus sulaukta ir tikro stebuklo. Šiluvoje, aštrių religinių nesutarimų vietoje, įvyksta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas – ženklas garbinti jos Sūnų. L. Serapinas kalbėjo ir apie Dievo tarnaitę Adelę Dirsytę – tremtyje ir kalėjimuose buvusią mergaičių motina ir mokytoja, o rankraštine maldaknyge taip sukrėtusią pasaulį, jog dauguma jo tautų šimtais tūkstančių tiražų leidžia ją savo kalbomis. Kun. Juozas Zdebskis savo kankinyste, rašytiniais šaltiniais, pasak L. Serapino paliko svarbią žinią – šiandien tik kančia gali prakalbinti žmones, tik ją liudijant įmanu kalbėti apie Jėzaus meilę – kun. J. Zdebskio žodžiais, „kad tu kentėtum ir tada kalbėtum“.

Antrajai konferencijai „Dievo žodžio kelionė į mano širdį“ vadovavęs kun. P. V. Eglinas OP gyvai kvietė pamąstyti, kas galėtų padėti šiandienos žmogui, dažnai gyvenime tarsi kruiziniame laive besiblaškančiam be tikslo, rasti vadinamąją „sėkmės formulę“. „Tai Dievo žodis – svarbiausia, ką turi krikščionys“, – sakė brolis kunigas. Remiantis Naujojo Testamento palyginimu apie sėjėją (Lk 8, 4–15) – „idealia Šventojo Rašto vieta apie Dievo žodį“ – kviesta būti iš tiesų klausantiems Dievo žodžio, taip, kaip pats Jėzus yra pamokęs: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“, klausantiems taip, kad širdis neliktų lyg kieta suplakta žemė, į kurią gera sėkla iš gero, dosnaus Sėjėjo rankų negalėtų prasiskverbti. Pasak kun. P. V. Eglino OP, „Dievo žodžiui reikia erdvės, laiko ir gylio“, kad jis būtų tikrai išgirstas ir žmogus neliktų paviršutiniškas (to nori piktasis) jo supratime, kad jis suaugtų žmoguje, nepaskęstų tarp kitų jo kasdienybės rūpesčių, o paskui neštų vaisių. Tam reikia Dievo žodžio/Jo balso klausyti širdimi, „išgirstą apkabinti ir nebepaleisti“, kad jis „tiesiog tekėtų žmogaus gyslomis“, taptų visų jo darbų matu.

Tarp konferencijų maldos ir giedojimo pusvalandį surengė „Gyvųjų akmenų“ jaunieji bendradarbiai „Dievo armija“ pakviesdami drauge dalyvauti muzikinėje meditacijoje „Bralei seseris, imkiet mani ir skaitikiet“, parengtoje pagal pirmąją lietuvišką knygą, kuri, lietuvių džiaugsmui, buvo krikščioniškas katekizmas. Visi drauge pagiedojo senųjų giesmių, klausėsi prieš pusę tūkstantmečio Martyno Mažvydo lietuviškai užrašytų katekizmo pamokymų.

Po pietų Atsinaujinimo dienos dalyviai buvo pakviesti pasirinktinai dalyvauti penkiose darbo grupėse. Įprastinė užtarimo malda (tarnavo „Gyvieji akmenys“ ir vidinio išgydymo komanda) vyko Didžiojoje salėje, kitų grupių darbas – atskirose bemaž sausakimšose auditorijoje. Nuotaikingai dirbo ir giedojo jaunimo grupė „Ką Jėzus šiandien siūlo jaunimui?“, vadovaujama ses. Faustos Palaimaitės SF, sakiusios, jog Jėzus, buvęs ir mažu vaiku, ir jaunuoliu, nekūrė getų, neskirstė žmonių, bet griovė tarp jų užtvaras ir atėjo jų iš tikrųjų išlaisvinti. Vyrams apie vyriškojo tikėjimo ypatumus grupėje „Kodėl Bažnyčioje mažai vyrų?“ kalbėjo Liutauras Serapinas. Pasirinkusieji grupę „Geroji naujiena ekonominei krizei“ misionieriaus Josepho Bastino (Belgija) buvo drąsinti į krizę žvelgti kaip į iššūkį ir galimybę. Tai nauja galimybė: 1) Dievui iš naujo, be išlygų kasdien sakyti „taip“, 2) priimti save su visu silpnumu ir visa, ką Dievas siunčia, 3) leisti Dievui ateiti į mūsų varganumą ir veikti savo galia. Grupei „Kaip nepasiklysti religijų įvairovėje“ vadovavęs A. Lukaševičius kalbėjo apie ir šiandien mumyse tebesišaknijančią maginę pasaulėjautą, pasiekusią mus iš žmonijos istorijos priešaušrių. Dar prieš Kristų atsiradusios didžiosios civilizacijos, religijos sudrebino magiškąjį mąstymą. Tačiau tik krikščionybė žmogų esmiškai išlaisvino nuo noro kontroliuoti dvasinį pasaulį. Jėzaus mokymas, jo gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas pradėjo naują etapą žmonijos istorijoje – „Jėzus, būdamas tikras Dievas, ir yra jai atsakymas – tuo krikščionybė skiriasi nuo visų kitų religijų“.

Jau pavakare sugrįžusiems į Didžiąją salę Atsinaujinimo dienos dalyviams kun. P. V. Eglino OP katechezė padėjo susikaupti kulminacijai – šv. Mišioms. Pasak kalbėjusio brolio kunigo, švęsti Eucharistiją – tai susėsti visiems drauge prie vieno Viešpaties stalo švariomis rankomis ir širdimis.

Liturgijai vadovavęs vysk. J. Ivanauskas priminė Bažnyčios švenčiamą Misijų sekmadienį ir pakvietė melstis, kad brangi Evangelijos žinia pasiektų visus žmones. Vyskupas pasakė pamokslą iš pradžių atkreipdamas dėmesį, jog kiekvienas krikščionis savo krikščioniškojo gyvenimo pradžioje dovanai gauna tikėjimo malonę. „Į ją atsiliepti – mūsų pirminis pašaukimas, pašaukimas tikėti į Jėzų, tikėti jo žodžiais ir darbais“, – sakė ganytojas. Jis pakvietė pakeliauti po Evangelijos puslapius ir klausantis iš jų sklindančių paties Jėzaus mus guodžiančių, drąsinančių žodžių sustiprinti savo tikėjimą, nes „Jėzaus žodžiai yra galia“. Pamokslas baigtas kvietimu prašyti Viešpatį gyvo tikėjimo malonės, kuri leistų gyvenimo tikrovėje nuolat būti su Jėzumi, girdėti jo žodį ir juo pasitikėti.

Vysk. J. Ivanauskas, prieš suteikdamas Bažnyčios palaiminimą, padėkojo Atsinaujinimo dienos rengėjams ir dalyviams, linkėjo, kad liudijama Evangelija būtų ir vilties žinia žmonėms.

Kitą Atsinaujinimo dieną Kaune ketinama surengti sausio 31-ąją.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba, tel. 40 90 25 , el. paštas info@kn.lcn.lt