Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Spalio 19 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje, vyko Katalikų bendruomenės „Gyvieji akmenys“ organizuota Atsinaujinimo diena „Atiduoti visą save Dievui ir jaunimui“, skirta šv. Jono Bosco ir jo įkurtų saleziečių dvasingumui atskleisti.

Koferenciją „Šv. Kun. J. Bosco ir salezietiškasis dvasingumas“ vedė svečias iš Italijos kun. Vittorio Gambino SDB. Kunigas V. Gambino yra Pašaukimų ugdymo instituto direktorius, atsakingas už pašvęstojo gyvenimo asmenų nuolatinio ugdymo kursą prie Popiežiškojo saleziečių universiteto, kunigų ugdymo profesorius ir dvasinis vadovas. Svečias Lietuvoje lankosi trečią kartą. Konferencijoje tėvas V. Gambino pristatė šv. kun. Bosco kaip naujo šventumo būdo atradėją, naujos charizmos į Bažnyčią nešėją, įgyvendinusį ir savitais bruožais papildžiusį šv. Pranciškaus Saleziečio dvasingumą. Anot kalbėtojo, kun. J. Bosco įkurtų saleziečių gyvenimo centras yra ne rūpinimasis jaunimu, o pirmiausia visa apimanti Dievo meilė, iš kurios ir plaukia rūpinimasis liaudimi ir ypač jaunimu. Būtent jaunimo globa yra konkretus salezietiškosios šeimos atsiliepimas į Dievo meilę, o sykiu ir dovana visai Bažnyčiai. Kun. V. Gambino pabrėžė, kad šv. J. Bosco asmenyje vykusiai susiliejo šv. Pranciškaus Saleziečio dovanos – švelnumas, meilingumas, gerumas, kantrumas – ir jo paties prigimtinės savybės – begalinis darbštumas, tvirtumas atkaklumas, paprastumas, mokėjimas užmegzti draugystę. Saleziečiai, sekdami savo įkūrėju, savo pašaukimą Bažnyčioje išgyvena kaip veiklią ir džiaugsmingą, apaštališką meilę Kristui. Kalbėtojas užsiminė apie saleziečių prevencinio auklėjimo sistemą, kurios pagrindas draugystė ir meilė, paaiškino, kad oratorija yra salezietiškosios iniciatyvos lopšys ir draugų susitikimo vieta. Kun. V. Gambino klausytojams priminė, kad popiežius Jonas Paulius II šv. J. Bosco oficialiai paskelbė viso pasaulio jaunimo mokytoju ir tėvu. Apibendrindamas salezietiškąjį dvasingumą svečias iš Italijos teigė, kad salezietis – tai tas, kuris yra geraširdis, suprantantis ir atjaučiantis kitą, besirūpinantis kitu, tai nuosaikus ir optimistiškas, dialogo ir darbo žmogus.

Prieš antrąją konferenciją saleziečių globojamas jaunimas parodė ištrauką iš miuziklo „Oratorijos pradžia“. Antrąją konferenciją „Marijos Krikščionių Pagalbos dukterys saleziečių šeimoje“ vedė sesuo Liucija Grybaitė FMA. Kalbėtoja daugiausia dėmesio skyrė Lietuvoje beveik nežinomos Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų, arba seserų saleziečių, steigėjos ir pirmosios motinos šv. Marijos Domenicos Mazzarello asmenybei ir charizmai. Ses. Liucija Grybaitė atskleidė šv. kun. J. Bosco bendradarbiavimą su šv. Marija Domenica Mazzarello kuriant Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų kongregaciją, pabrėžė įkūrėjos pedagoginę intuiciją ir dvasių skyrimo dovaną, kilusią iš tyros širdies ir nesavanaudiškos meilės, nuolankumą, motiniškumą. Atsinaujinimo dienoje giedota giesmė, sukurta pagal Motinos Marijos Domenicos žodžius, liudijančius jos visa pranokstančią, save dėl Dievo užmirštančią ir džiaugsmu trykštančią meilę.

Po pietų renginio dalyviai susiskirstė į darbo grupes. Kun. Vittorio Gambino SDB vedė darbo grupę „Šv. Pranciškaus Salezo šventumas visiems“. Kalbėtojas ne tik apžvelgė svarbiausius šventojo dvasingumo bruožus, bet ir atskleidė įvairiopas įtakas jo dvasingumui. Šv. Pranciškus Salezietis buvo itin darni, pusiausvira, įvairiais talentais bei gabumais apdovanota asmenybė, be kita ko, gavusi ir labai puikų išsilavinimą. Ši pusiausvira, įvairiapusiškumas atsispindėjo ir jo dvasingume. Šv. Pranciškus skelbė visiems be išimties pasiekiamą, kasdienį šventumą, kuriame puikiai derėjo tai, kas dieviška ir kas žmogiška, malda ir veikimas. Anot šv. Pranciškaus Saleziečio, „šventumas – tai nepaprastai daryti paprastus dalykus“. Šis kasdienis šventumas yra pagrįstas meile, nes į Dievą einama tik meilės keliu. Kun. V. Gambino atkreipė dėmesį, kad Pranciškui Saleziečiui įtaką padarė šv. Ignaco mokymas palikti visa, kad visa kuo kryptume į Dievą, visa kur ieškoti Dievo ir patarimas stengtis, kad malda būtų konkreti bei praktiška. Iš šv. Augustino šv. Pranciškus Salezietis perėmė mokymą apie meilės pirmenybę, iš šv. Pranciškaus Asyžiečio – radikalų Evangelijos priėmimą ir sekimą Kristumi ten, kur jis yra, ir tokį jis yra, iš Dykumos tėvų – pastovumą ir ištvermę dvasinėse kovose.

Kun. Massimo Bianco SDB ir Eugenijaus Mačiuko CS vestoje darbo grupėje aptarta saleziečių bendradarbių veikla. Tėvams ir pedagogams skirtoje grupėje ses. Rūta Matulaitytė FMA pristatė kun. J. Bosco jaunimo auklėjimo sistemą. Jaunimas rinkosi į seserų saleziečių Irmos Čiapaitės ir Irutės Dovydaitytės vestą darbo grupę „Noriu pažinti save ir Tave“. Kai kurie Atsinaujinimo dienos dalyviai pasirinko melstis užtarimo malda.

Prieš šv. Mišias įvadą į Eucharistijos liturgiją vedė kun. Artūras Kazlauskas, atkreipęs susirinkusiųjų dėmesį į liturgiją kaip Dievo tarnybą savo surinktai tautai. Anot kun. A. Kazlausko, Mišios – tai buvimo drauge su kitais ir dėl kitų metas. Per Eucharistinę puotą atsiskleidžia mūsų meilė, mokėjimas gyventi ir sugyventi su kitais. Šv. Mišias su kunigais saleziečiais koncelebravo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ. Homilijoje arkivyskupas priminė tą dieną palaimintąja paskelbtos Motinos Teresės atsiliepimą į Dievo kvietimą, jos tvirtą meilę ir pasitikėjimą Dievu, priminė, kokia turėtų būti krikščionio laikysena susidūrus su Bažnyčios puolimu, susirinkusiuosius pradžiugino žinia apie naujai paskirtą vyskupą.