Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Lapkričio 7 d. 10 val. šv. Mišiose arkikatedroje bazilikoje melstasi už Kauno katedros kapitulos garbės kanauninką Povilą Dogelį (1877–1949) minint 60-ąsias mirties metines bei kitus šios kapitulos kanauninkus. Po šv. Mišių atminimo renginiu ilgametis katedros viceprepozitas (XX a. 3–4 dešimt.), 1920 m. išrinktas į Lietuvos Seimą, aktyvus ateitininkų, pavasarininkų, zitiečių draugijų, katalikų mokytojų sąjungos kūrėjas, Lietuvos I Eucharistinio kongreso (1934 m.) pasirengimo komiteto pirmininkas kan. P. Dogelis pagerbtas Kauno miesto ir arkivyskupijos muziejuje.

Šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, koncelebravo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Lionginas Vaičiulionis, kun. Jonas Babonas, t. Leonas Zaremba SJ. Garbingam kunigui ir žmogui bei jo paminėti susirinkusiems artimiesiems, kitiems arkikatedros lankytojams prel. V. S. Vaičiūnas OFS pasakė pamokslą jį pradėdamas jautriais žodžiais: „Mūsų prisiminimas parodo, kad esame neabejingi tam žmogui, kuris įspaudė nepaprastai ryškius pėdsakus mūsų tautos istorijoje.“ Prelatas priminė, jog be P. Dogelio, palaidoto prie arkikatedros, čia ilsisi ir daug kitų garbingų dvasininkų – jų visų gyvenimui apibūdinti tiktų prel. A. Jakšto-Dambrausko antkapiniame paminkle iškalti žodžiai:„Mes ne savo ugnimi žėruojam, mes ne sau aplinkui šviesą liejam.“ Pamoksle, žvelgiant į, prel V. S. Vaičiūno žodžiais, pavyzdingo Kristaus apaštalo, tautos šviesuolio asmenybę, kviesta pasvarstyti, kas iškelia žmones ant dvasinio pjedestalo, kas juos padaro vertus ne tik prisiminti, bet įpareigojančius sekti inteligencijos, dvasinio gyvenimo pavyzdžiu, branginti, kas kilnu ir šventa ir šiandienos nelengvų laikų aplinkybėmis.

Pradėdama atminimo renginį muziejaus direktorė Irena Petraitienė pakvietė susipažinti su senose fotografijose atsispindinčiu kan. P. Dogelio gyvenimo keliu nuo gimtųjų Knebionių kaimo, kur gimė gausioje tikinčioje šeimoje, iki kanauninko, nepriklausomos Lietuvos laikų švietėjo, valstybininko, organizatoriaus.

Apie kanauninko vaikystės ir jaunytės metus papasakojo P. Dogelio kraštietis kun. J. Babonas, gyvai atskleisdamas motinos tikėjimo ir tautinio susipratimo pavyzdį, maldingą namų aplinką, pasiryžimą tapti kunigu. Baigęs keturias Liepojos gimnazijos klases, su dviem draugais išsiprašo išleidžiamas į Žemaičių seminariją Kaune ir vos 22,5 metų įšventinamas į kunigus. Kun. J. Babonas pabrėžė būsimojo kanauninko siekį labai aktyviai darbuotis pastoracijoje; jis buvo pelnęs carinės valdžios nemalonę kaip politiškai nepatikimas (už atsisakymą mokyti tikybos rusiškai) ir dėlto 2 metus, visiškai izoliuotas nuo žmonių, kalintas Kretingos vienuolyne. Tuomet brolio kviestas į Ameriką P. Dogelis apsisprendžia likti Lietuvoje ir dirbti jos labui. Gavęs paskyrimą į Kauną čia plėtojo plačią veiklą, nors iš pradžių baiminosi: ką jis, kaimo žmogus, veiksiąs šitame mieste?

Sesuo pranciškonė Gražina Dapšauskytė praskleidė kan. P. Dogelio gyvenimo etapą Kretingoje. Ir kalinamas, nusprendęs nenusiminti ir dirbti, jis tada įsitraukė į pavojingą, dažnai nuotykių ir įtampos kupiną draudžiamą lietuviškų knygų platinimą (šalia jo gyvenamosios patalpos, vienuolyno kambarėlyje, vyresniajam nežinant, buvo talpinama iš prūsų pargabenta lietuviška spauda). Papasakojusi įdomių šio darbo detalių, ses. G. Dapšauskytė iškėlė platintojams būdingą pasitikėjimą Dievo Apvaizda, maldas šv. Antanui. P. Dogelis, Karo muziejaus Knygnešių sienelėje įrašytas kaip pasižymėjęs knygų gabenimo organizatorius, ir pats rašė į lietuvišką spaudą Paukštelio slapyvardžiu.

Dr. Vaida Kamuntavičienė kan. P. Dogelį apibūdino kaip ypač talentingą organizatorių – klebonaudamas arkikatedroje, jis buvo pridėjęs ranką prie beveik visų katalikiškų draugijų steigimo. Taip pat aktyviai reiškėsi politikoje, būdamas prie pačių nepriklausomo gyvenimo kūrimo ištakų – nors tiesiogiai nepasirašė Vasario 16-oios akto, buvo arti šių įvykių. Buvo Lietuvos Seimo narys, garsėjęs kaip geras ekonomistas, tiesiogiai prisidėjo kuriant lito priėmimo įstatymą. Vėliau kan. P. Dogelis iš politikos pasitraukė ir atsidėjo ganytojiškai tarnystei. Dr. V. Kamuntavičienė gražiai atsiliepė apie dvi vertingas paties P. Dogelio parašytas atsiminimų knygas (Kauno kurijos archyve saugomas ir trečiosios knygos rankraštis), gyvai atsiskleidžiančias to meto Lietuvos istorijos laikotarpį.

Šiame renginyje dalyvavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius nuoširdžiai dėkojo jo rengėjams ir dalyviams, pasidžiaugė, kad Kauno arkivyskupijoje būta tokių iškilių asmenybių, kad kunigai, trūkstant išsilavinusių žmonių, buvo tokie aktyvūs visuomenininkai – ir tai esąs „ir religinis, ir dvasinis, ir kultūrinis lobis“. Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog žvelgiant į kan. P. Dogelio gyvenimą akivaizdžiai matomas tėvų vaidmuo geroje šeimoje išauginant tikrus lietuvius katalikus.

Jaukų atminimo renginį labai sušildė ir kan. P. Dogelio artimųjų pasidalyti prisiminimai, ir netgi jų atlikti muzikiniai kūriniai.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba, tel. 40 90 25, el. p. info@kn.lcn.lt