Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Spalio 21 d. Vytauto Didžiojo universitete Katalikų teologijos fakultetas surengė pastoracinės teologijos konferenciją „Jaunuomenės gyvenimo prasmės ieškojimas ir šiandienės pastoracijos aktualijos“. Renginio dalyvius pasveikino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ.

Lietuvos teisės universiteto Psichologijos katedros docentė daktarė Aistė Diržytė pristatė Lietuvos jaunimo religingumo ypatumų tyrimo duomenis. Remiantis šio tyrimo duomenimis galima teigti, kad tarp asmenybės psichinės darnos ir jos religinių įsitikinimų egzistuoja abipusis ryšys. Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunuoliai, palaikantys asmenišką, glaudų ryšį su Dievu, tikintys, kad yra Dievo mylimi, daug mažiau linkę į savižudišką elgseną. Katalikų teologijos fakulteto dekanas mons. doc. dr. Vytautas S. Vaičiūnas skaitė pranešimą „Jaunimo pastoracijos ekumeniniai principai ir perspektyvos“. Jame remdamasis Bažnyčios dokumentais skatino puoselėti atvirumo bei bendradarbiavimo dvasia grįstą jaunimo pastoraciją. Mons. V. S. Vaičiūnas ragino neužmirštant būtinybės perduoti Tradiciją drąsiai atsiverti ekumeninei mąstysenai.

Vilniaus pedagoginio universiteto Katalikų tikybos katedros vedėja doc. dr. Alma Stasiulevičiūtė pranešime „Mokyklinio jaunimo ugdytojų rengimo pedagoginės filosofijos pagrindai, siekiai ir lūkesčiai“ aptarė pagrindinius gebėjimus, kuriuos turėtų įgyti mokyklinio jaunimo religinis ugdytojas. Tai mokėjimas tikėjimą susieti su visuomenės bei jaunimo gyvenimo aktualijomis, gebėjimas polemizuoti ir ginti krikščioniškąją poziciją, mokėjimas jaunimą patraukti, padaryti aktyviu pokalbio dalyviu ir gebėjimas liudyti tikėjimą tiek žodžiais, tiek gyvenimu. Anot doc. dr. A. Stasiulevičiūtės, rengiant tikybos mokytojus reikia siekti pirmiausia ne kiekybės, bet kokybės, krikščioniškojo brandumo. Pranešėja tikybos pamokas valstybinėje mokykloje apibūdino kaip naujosios evangelizacijos lauką, o ne kaip rengimo sakramentams vietą. Mat dauguma mokinių į tikybos pamokas ateina mažai ką nutuokdami apie tikėjimą, kartais ir visai netikėdami, veikiau iš smalsumo ar būtinybės rinktis dorinio ugdymo dalyką, o ne iš noro pagilinti savo tikėjimą. Pranešėja baigė raginimu peržiūrėti tikybos dalyko programas, rengti kompetentingus ir brandžius religinio ugdymo specialistus.

VDU Katalikų teologijos fakulteto Religijos studijų katedros vedėjas kun. doc. dr. Romualdas Dulskis savo pranešime apžvelgė pašaukimų kultūros perspektyvą nūdienėje Bažnyčios sielovadoje. Anot pranešėjo, būtina ugdyti pašaukimo kaip dinaminio proceso, apimančio visas bažnytinio gyvenimo sritis, suvokimą. Kun. R. Dulskis ragino pašaukimų kultūrą, skelbiančią nelygstamą žmogaus vertę, iškelti kaip priešpriešą mirties kultūrai, neigiančiai žmogaus vertę bei orumą.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Viešojo administravimo katedros lektorė ses. doc. dr. Daiva Kuzmickaitė MVS savo pranešime aptarė suaugusiųjų alkoholikų vaikų pastoracijos uždavinius ir perspektyvas šiandienėje Lietuvoje. Anot pranešėjos, Lietuvoje kas aštuntas žmogus serga alkoholizmu. Tačiau, anot ses. D. Kuzmickaitės, būtina pripažinti, kad ši liga traumuoja ne tik ja sergančiuosius, bet ir jų šeimų narius. Vadinasi, alkoholizmo traumuotų žmonių Lietuvoje yra žymiai daugiau. Pranešėja teigė, kad alkoholikų vaikams būdingas polinkis į savižudybę, noras bet kuria kaina siekti pripažinimo, savivertės problemos, vyraujantys kaltės, gėdos jausmai. Anot ses. D. Kuzmickaitės, mes turime stengtis integruoti alkoholikų vaikus į visuomenę ir jos struktūras, padėti jiems atkurti savo orumą, skatinti visuminį požiūrį į žmogų, drauge numatyti ir konkrečius pagalbos būdus alkoholizmo ligos pažeistiems žmonėms.

VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas kun. prof. dr. Kęstutis Trimakas pristatė spaudai rengiamą savo knygą apie jaunimo santykius su tėvais. Pranešėjas apklausė nemažą akademinio jaunimo grupę apie jų santykius su tėvais, užrašė jų pasakojimus šia tema. Iš apklausos rezultatų matyti, kad šeimose ypač sumenkęs tėvo vaidmuo. Vaikai daug labiau vertina motiną nei tėvą, ypač kritiškai žvelgia į tėvą sūnūs. Nemaža apklausos dalyvių pabrėžė, kad jų šeimoje būtent motina atlieka aprūpintojos vaidmenį, o tėvas yra labiau nutolęs nuo šeimos. Kun. K. Trimakas teigė, kad nemažai respondentų akcentavo motinos įtaką susidarant vienokį ar kitokį Dievo vaizdinį. Apibendrindamas apklausos rezultatus, pranešėjas atkreipė klausytojų dėmesį, kad geri santykiai šeimoje – tėvų dėkingumas vaikams ir vaikų – tėvams – susiję su religija.

VDU Socialinio darbo instituto direktorius kun. doc. dr. Artūras Jagelavičius skaitė pranešimą apie jaunimo rengimą pastoracinei ir socialinės rūpybos tarnystei neįgaliems, vargstantiems ir senyvojo amžiaus žmonėms. Pranešėjas pabrėžė, kad jaunimą būtina orientuoti į socialinę tarnystę, mokyti tikėjimo dvasia sutikti konkrečią tikrovę. Anot kun. A. Jagelavičiaus, kreipti jaunimą į tarnystę pagyvenusiems ar neįgaliems žmonėms verčia demografinė padėtis – visuomenė sparčiai sensta, per penkiasdešimt metų šešis kartus padaugėjo pagyvenusių žmonių. Jaunimo tarnystė pagyvenusiems žmonėms padeda puoselėti kartų ryšius.

Popietinę sesiją pradėjusi VDU Socialinio darbo instituto Socialinės rūpybos studijų centro vadovė doc. dr. Violeta Ivanauskienė apžvelgė tyrimo apie jaunuolių vertybinių orientacijų ypatumus rezultatus. Anot pranešėjos, krikščioniškąsias vertybes labiau pripažįsta merginos. Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas kun. doc. dr. Vytautas Brilius MIC aptarė Katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje, skatino sutelkti jėgas inteligentų sielovadai. VDU Socialinių mokslų fakulteto doktorantas Eugenijus Danilevičius skaitė pranešimą, koks turėtų būti jaunimo pastoracijos atsakas į šeimos instituciją ardančius veiksnius. Anot E. Danilevičiaus, jaunimo pastoracija turėtų būti siekiama jaunimo gyvensenos ir tikėjimo darnos, patrauklaus Bažnyčios mokymo perteikimo, deramo jaunimo vadovų ugdymo. Kalbėtojas siūlė boikotuoti šeimos instituciją griaunančius renginius, žiniasklaidos priemones, stengtis padaryti prieinamesnę krikščioniškomis vertybėmis grįstą informaciją apie šeimą.

VDU Religijos studijų katedros asistentas, Maryvale instituto doktorantas Artūras Lukaševičius nuodugniai aptarė, kaip pritaikyti jaunimo pastoracijoje Vatikano II Susirinkimo dekreto Ad gentes nurodymus. Remdamasis šiuo dokumentu A. Lukaševičius išskyrė keturis misijinės veiklos tarpsnius: krikščioniškąjį liudijimą tiesa ir meile, evangelizaciją ir pirminį skelbimą, pirminę katechezę, sakramentinį bendruomeninį gyvenimą. Kalbėtojas pabrėžė, kad daugeliui jaunuolių pirmiausia reikia evangelizacijos, kad jie užmegztų sąmoningą ryšį su Jėzumi Kristumi. Tik po pirminio atsivertimo derėtų imti katechizuoti. A. Lukaševičius taip pat akcentavo bendruomeniškumo svarbą jaunimo pastoracijoje.

VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. doc. dr. Arvydas Petras Žygas skaitė pranešimą „Katalikų Bažnyčios ir etninės kultūros puoselėtojų bendrieji idealai ir galimybės Lietuvos jaunimo pastoracijoje“. Kun. A. P. Žygas apžvelgė sudėtingas istorines aplinkybes, dėl kurių Bažnyčios ir tautinės kultūros puoselėtojų siekiai sutapo, taip pat užsiminė apie nūdien padidėjusį atstumą tarp Bažnyčios ir etninės kultūros propaguotojų, iš dalies nulemtą pastarųjų siekių rekonstruoti pagonybę. Remdamasis gausiais pavyzdžiais iš išeivijos lietuvių gyvenimo, pranešėjas mėgino pagrįsti tezę, kad katalikybė padeda išsaugoti tautinę tapatybę.

Konferenciją baigė Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro kapelionas VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantas kunigas Kęstutis Kėvalas pranešimu apie šiandienes jaunimo pastoracijos aktualijas. Anot kun. K. Kėvalo, jaunimas susitikimą su Kristumi dažniausiai patiria netradicinėje aplinkoje, labiau linksta į netradicines maldingumo formas, tad jaunimo pastoracija turėtų pasižymėti neformaliu bendravimu, aktualiu ir įdomiu vertybių bei tikėjimo tiesų pateikimu, draugų palaikymu, bendrystės dvasingumu. Kalbėtojas pabrėžė, kad jaunimą derėtų įtraukti į evangelizaciją, socialinę tarnystę.

Vakare konferencijos dalyviai šventė šv. Mišias. Jų koncelebracijai vadovavo mons. doc. dr. V. S. Vaičiūnas. Homiliją sakęs kun. A. P. Žygas visus ragino įsipareigoti jaunimo pastoracijos labui. Pamaldose taip pat melstasi už mons. doc. dr. Vytautą S. Vaičiūną, kuris kaip tik tądien minėjo savo vadovavimo Teologijos fakultetui dešimtmetį.