Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Lapkričio 15 d. Kaune, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio namuose, vyko pirmasis užsiėmimas iš tądien pradėto seminarų ciklo „Bažnyčios socialinio mokymo pagrindai“, skirto pirmųjų socialinių kursų, surengtų Kaune 1909 m. sausio 16–18 d. J. Matulaičio iniciatyva kartu su poetu prel. J. Mačiuliu-Maironiu, šimtmečiui.

Renginį vedusi socialinių mokslų daktarė ses. Daiva Kuzmickaitė MVS į jį susirinkusiesiems – prie Palaimintojo J. Matulaičio namų veikiančio Šv. arkangelo Gabrieliaus ateitininkų šeimų klubo nariams bei parapijiečiams – pabrėžė, jog J. Matulaičio anuomet surengti kursai „buvo istorinis įvykis, nes lig tol Lietuvoje niekas apie Bažnyčios svarbą socialinių mokslų srityje nekalbėjo“.

Prelegentė, pristatydama kun. dr. Kęstučio Kėvalo parūpintą dokumentinį filmą „Laisvės gimimas“, sukurtą JAV, lordo Actono institute, pastebėjo, jog Europos Sąjungoje, į kurią įstojo Lietuva, ne viskas gerai su laisve, nes jos konstitucinėje sutartyje krikščionybė neįrašyta kaip šios Bendrijos vertybių pagrindas.

Filme, kurio tekstą iš anglų kalbos į lietuvių čia pat vertė VDU politologas prof. Vincentas Vobolevičius, remiantis istoriniais faktais, jų atspindžiais mene, buvo nagrinėjama laisvės, kaip demokratijos pagrindo, evoliucija. Filmas pradėtas JAV žmogaus teisių gynėjo Martino Liuterio Kingo žodžiais apie jo svajonę, kad visi žmonės būtų lygūs neatsižvelgiant į jų odos spalvą. Paskui vaizdžiai primintas didžiųjų senovės civilizacijų niekinamas požiūris į gyvybę, laisvės idėjos ignoravimas. Ironiška, kad ši idėja ėmė plisti viduramžiais, kurie, anot filmo kūrėjų, nepagrįstai vadinami tamsiuoju laikotarpiu, mat tada Vakarų Europoje panaikinta vergovė, arba baudžiava, o tai buvo viena iš laisvės idėjų.

Filme pabrėžta, jog pagrindas mąstymui apie žmogaus laisves ir teises padėtas dar Konstantino laikais, kai šis imperatorius atsivertė į krikščionybę – nuo tada ima galvoti, jog virš valstybės valdovo valios yra Dievo valia, o žmogus vertingas, nes sukurtas pagal Jo paveikslą. Tada panaikintos gladiatorių kautynės. Kad aukščiau už imperatoriaus valią iškelta Dievo valia, byloja įspūdingas, didingas įvykis, kai vėlesnis Romos imperijos valdovas Teodosijus arkivyskupo Ambrozijaus įsakymu viešai atgailavo prie bažnyčios už savo nedorus darbus. Bažnyčia, kaip institucija, pasipriešinusi monarchui, arba valstybei, atlaisvino erdvę kitoms organizacijoms – sudarė esminę prielaidą ir šiandienos demokratijai, teigta filme.

Jame kaip vienas žymiausių politinių momentų minėta ir „Magna charta“. Ją 1215 m. pasirašė Didžiosios Britanijos karalius, priverstas arkivyskupo vadovaujamų didikų. Šiame dokumente surašytos pirmosios teisės ir laisvės. Juo remiasi anglosaksų ir amerikiečių konstitucija. Taigi Bažnyčia buvo lyderė pasipriešinant valdovo savivalei. Mitas, kad viduramžiai buvo tamsusis laikotarpis, filme paneigtas primenant, kad tai – techninės pažangos laikas, kai, be kita ko, išrasta spausdinimo mašina, leidusi plačiai sklisti žinojimui, kuris lig tol buvo uždarytas daugiausia vienuolynuose.

Spausdinto žodžio atsiradimas padėjo plisti reformacijai. Spausdintos Liuterio tezės pasklido ir pradėjo tikėjimo revoliuciją. Būtent tarp protestantų kalvinistų kilo socialinės sutarties idėjos, mat, pagal šį tikėjimą, žmogus yra ir šventasis, ir nusidėjėlis. Kaip šventasis, arba Dievo atspindys Žemėje, žmogus turįs teises – ir teisę dalyvauti politiniuose procesuose, o kaip nusidėjėliui jam būtini įstatymai, ribojantys tą dalyvavimą, ypač atėjus į valdžią. Tokios idėjos greitai pasklido po pasaulį, ypač po Ameriką, kur kėlėsi Europoje persekiojami kalvinistai. „Taip prasidėjo amerikietiškasis eksperimentas“, – teigiama filme. Neva JAV įkūrimas – tų idėjų kulminacija. Ji savo konstitucijoje pabrėžė žmonių lygiateisiškumą – kad valdžia teisėta tiek, kiek atliepia žmonių valią, arba teises.

Paminėjus su laisve susijusias Prancūzijos revoliucijos grimasas, kitus istorinius faktus, tarp jų – dabarties vaizdus apie žmonių kovą už savo laisves ir teises, filmo pabaigoje apibendrinta, kad demokratijos, žmonių teisių ir laisvių vertybės subrendo Vakaruose, krikščioniškoje erdvėje. Kodėl būtent čia? Nes Vakarų žmonės tikėjo, kad Visatoje egzistuoja tam tikra, Dievo nustatyta tvarka. Tiesõs, kad žmogus ir jo teisės yra vertybė, šaknys slypi Biblijoje. Laisvės pagrindas – krikščioniškoje religijoje. Ji – civilizacijos šaknys, aukštesnės tvarkos principas. Islamiškos šalys nekovoja už žmonių teises ir laisves, nes šių vertybių ištakų nėra jų religijoje. Aptariant filmą teigta, jog visada turėtume gyventi remdamiesi moraliniu krikščionybės principu.

-jkk-