Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Katalikų tėvų asociacijos kvietimu Kaune viešėjo Marie Maquaire. Gerokai per šimtą žmonių dalyvavo vasario 9–11 d. vakarais Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro salėje surengtuose jos seminaruose. Marie Maquaire, Europoje ir pasaulyje gerai žinoma tarpusavio santykių konsultantė, Lietuvoje lankosi ne pirmą kartą. Ji turi didžiulę socialinio darbo patirtį ir yra įsitikinusi, kad daugeliui žmonių reikia padėti radikaliai spręsti bendravimo sunkumus, ypač šeimose.

M. Makier, pati būdama trijų vaikų mama ir penkių anūkų močiutė, sakė, kad jos nagrinėjama atleidimo tema jai taip pat buvo svarbi jos gyvenime; ji neišvengiama, kai žmonių santykiuose esti įvykę kas nors skausmingo. M. Makier pirmiausia aptarė tarpusavio santykius, kuriuose žmogus yra atsakingas tik už savo dalį (prelegentės pasitelkiamoje vaizdžioje kaspinų simbolikoje – atsakingas tik už savo rankose laikomą kaspino galą). Atsakomybę M. Makier susiejo su žmogaus pasirinkimu – mylėti ar nekęsti, būti savo skriaudoje ar atleisti. Pabrėždama, jog patiriamas smurtas kelia kančią, sužeidžia žmogų, kaip išeitį M. Makier teigė atleidimą sugrąžinant patirtą smurtą jį sukėlusiam simboliniais daiktais. M. Makier asmeniškai paliudijo, jog toks skriaudos sugrąžinimas per daiktus leidžia konkrečiau išgyventi atleidimą, išsigydyti santykius, padaryti juos laimingesnius.

Visus tris vakarus norintys žmonės galėjo pasidalyti savo patirtomis skriaudomis ir, M. Makier padedami, mokytis pažvelgti į savo nuoskaudas tarsi iš šalies, mėginti jas spręsti. Mokydama, patardama konkrečiose dalyvių situacijose, prelegentė pabrėžė, kaip svarbu savo pyktį atskirti nuo žmogaus, mokėti padėkoti už gera, o grąžinamu smurtu siekti ne keisti kitą, bet trokšti geresnių santykių. Drauge su seminaro dalyviais aptariant išties skaudžias jų gyvenimo aplinkybes, buvo paliesta ir abortų tema. Pasak M. Maker, privalu atsiprašyti savo vaikų už negimusius kūdikius, palaikyti jų atminimą šeimose (be kita ko, jos nuomone, tėvai negali reikalauti iš vaikų meilės sau).

Prelegentė perspėjo, jog gyventi kančioje ir baimėje yra vaikiška; suaugusiajam būdingas laisvumas, atsakingumas, iš tikėjimo kylanti vidinė ramybė (nuolatinį kaltės, baimės išgyvenimą ji apibūdino kaip piktojo veikimo padarinį). Netgi gavus Dievo atleidimą svarbu, kad mums atleistų ir artimas. „Už dyką gauname atleidimą, už dyką turime ir atleisti“, – sakė M. Maker, linkėdama siekti taikos ir ramybės tarpusavio santykiuose. O svarbiausia, pasak viešnios, priimti save kaip Dievo mylimus kūrinius ir nelikti sužeidimų kančioje.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba, tel. (37) 409025, el. p. info@kn.lcn.lt