Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Kauno arkivyskupijos kunigų susirinkimas (2003 11 19)

2003 lapkričio 19, 17:00
Lapkričio 19 d. Kauno kurijoje vyko eilinis arkivyskupijos kunigų susirinkimas. Tradiciškai jis pradėtas bendra Valandų liturgijos malda. Po jos pirmąją susirinkimo dalį kalbėjo kurijos kancleris bei arkivyskupijos sinodo generalinis sekretorius kun. Adolfas Grušas. Jis apžvelgė jau beveik metus trunkančius pasirengimo Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui darbus, pastebėdamas, jog nors žvelgiant iš šalies, pasirengimas vyksta gal ir lėtai, tačiau tai yra toks didelis ir svarbus įvykis arkivyskupijos gyvenime, jog nederėtų jį įgyvendinti skubotai.

Kun. A. Grušas apžvelgė tris pasirengimo sinodui etapus: po 2003 m. sausio pradžioje arkivyskupo S. Tamkevičiaus paskelbto pasirengimo sinodui, sudaryta vyriausioji komisija, dešimties įvairių sričių sinodo komisijos, parapijose įkurtos sinodo grupės, o taip pat – patvirtinti pasirengimą sinodui reglamentuojantys dokumentai; antrajame etape sinodo komisijos rengia klausimynus-anketas, norėdamos sužinoti tikinčiųjų nuomonę įvairiais sielovados bei parapijos gyvenimo klausimais; taip pat pradėti rengti komisijų dokumentų projektai, kurie jau neužilgo – trečiajame pasirengimo etape – bus pateikti parapijų sinodo grupių svarstymui bei savųjų pasiūlymų išsakymui.

 

Apibendrindamas kun. A. Grušas teigė, jog nors jau beveik visose arkivyskupijos parapijose bei dekanatuose sudarytos sinodo grupės, tačiau sėkmingam jų darbui labai svarbus asmeninis pačių kunigų angažavimasis, stengiantis išjudinti parapijiečių diskusijas pateiktais klausimais, siūlyti savo pastebėjimus, ypač įtraukiant aktyviausius bei įvairiose srityse kompetentingus tikinčiuosius. Tai bus ypač svarbu trečiajame pasirengimo etape, kuomet reikės išsamiai ir kvalifikuotai svarstyti sinodo komisijų teikiamus dokumentų projektus. Kun. A. Grušas taip pat pastebėjo, jog reikėtų labiau informuoti visą parapijos tikinčiųjų bendruomenę apie vykstančius pasirengimo arkivyskupijos sinodui darbus, pvz., skelbiant apie tai bažnyčių skelbimų lentose, o pamaldų metu išsakant invokacijas sinodo intencijomis.

 

Po pertraukos arkivyskupas S. Tamkevičius kalbėjo apie kunigo misiją šių dienų pasaulyje. Ganytojas savo kunigams priminė, jog pagrindinė kunigo misija, tiek skelbiamu žodžiu, tiek ir savuoju pavyzdžiu, padėti žmonėms artėti prie Kristaus. “Kunigui turi rūpėti tik Kristaus “politika” – tai Evangelija”, teigė arkivyskupas ir tęsė sakydamas, “jog nors ir dažnai Bažnyčia neteisingai užsipuolama žiniasklaidoje, tačiau ar kunigai kartais patys tam nesuteikia dingsties? Kai žmonės mato, kad kunigas atsainiai, skubotai atlieka apeigas, o ne švenčia šv. Mišias nuoširdžiai ir atsidavęs, tuomet jie jaučia, kad su juo kažkas ne taip...”.

Ganytojas taip pat atkreipė dėmesį į kunigą, kaip Dievo Gailestingumo įrankį Susitaikinimo sakramente, sakydamas, “jog vienas iš ženklų, ar jis neprarado savo kunigiškosios tapatybės yra tai, ar kunigas myli klausyklą? O būtent čia, kaip niekur kitur, atsiveria kunigo tėvystė. Ir jeigu kunigas yra tvirtas maldos vyras, tuomet net ir šiame sekuliarizuotame pasaulyje jis sugebės išgyventi kunigiškąjį celibatą, tapdamas tėvu visiems savo ganomiesiems”.

Arkivyskupas be to pabrėžė, kaip svarbu gyventi neturto – skirto ne tik vienuoliams, be ir kunigams – dvasioje, nes priekaištai, pvz., dėl prabangių kai kurių kunigų automobilių, ne visada būna nepagrįsti. “Tačiau, reikia pripažinti, kad nemažai kunigų gyvena iš tiesų santūriai, o jų automobiliai kurijos kieme dažnai palieka tepalo dėmes!” – pastebėjo ganytojas. Jis taip pat priminė, “kaip svarbu kunigui paklusnumas (ne pataikavimas!), bet tikras klusnumas savo vyskupui, nes kunigas tik siunčiamas Bažnyčios gali atlikti savąją misiją.” Arkivyskupas kunigams išsakė neretą tikinčiųjų pastabą, dėl prastų jų homilijų – “žmonės ištroškę gerų, dvasią pasotinančių homilijų, kurioms mes privalome rimtai ir atsakingai rengtis”.

Galiausiai ganytojas atkreipė kunigų dėmesį į tai, jog labai dažnai tiek ir seminarijų pastangos klierikus tinkamai parengti tarnystei, tiek ir viso sielovadinio darbo sėkmė šiandien labiausiai priklauso nuo kunigų pavyzdžio – savuoju gyvenimu liudijimo to, ką skelbia.

 

Pabaigoje arkivyskupas pakvietė kunigus išsakyti savo mintis bei pastabas visais jiems aktualiais klausimais. Susitikimas užbaigtas bendra malda bei pietumis. Kitas Kauno arkivyskupijos kunigų susirinkimas kurijoje numatytas gruodžio 17 d.