Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Gegužės 20 d. VDU Katalikų teologijos fakultete (KTF) vyko respublikinė mokslinė konferencija „Katalikų teologijos fakulteto reikšmė Lietuvos mokslui ir kultūrai“, skirta fakulteto veiklos 20-mečiui paminėti. Konferencijos išvakarėse BNS žinių agentūroje buvo surengta spaudos konferencija. Joje į klausimus atsakinėjo KTF dekanas dr. Benas Ulevičius, buvęs ilgametis dekanas prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS ir Studentų mokslinės draugijos (SMD) pirmininkas Gabrielius E. Klimenka.

Konferencijos pradžioje KTF Didysis kancleris arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ pasveikino jos dalyvius ir padėkojo visiems – atkūrusiems fakultetą ir kuriantiems jį toliau – dekanams, dėstytojams ir studentams. Taip pat ganytojas padėkojo VDU rektoriams už glaudų bendradarbiavimą. Fakulteto bendruomenę sveikino Šventojo Sosto atstovas, apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, LR krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka įteikė apdovanojimus dėstytojams ir darbuotojams, dirbantiems fakultete daugiau nei 10 metų. Konferencijoje dalyvavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas, buvęs VDU rektorius Vytautas Kaminskas ir daug kitų garbių svečių, fakulteto absolventai, studentai bei Trečiojo amžiaus universiteto atstovai.

Vėliau trijuose plenariniuose posėdžiuose buvo perskaityta 17 pranešimų, kuriuose atsiskleidė KTF istorija, mokslo kryptys, ateities viltys. Visi pranešimai bus išspausdinti atskiru leidiniu.

Pirmajam posėdžiui tema „Katalikų teologijos fakultetas: istorija ir perspektyvos“ pirmininkavo kan. prof. Kęstutis Žemaitis ir doc. dr. Vida Daugirdienė. Bažnytinės teisės katedros vedėjas prof. prel. V. S. Vaičiūnas OFS apžvelgė 20 metų fakulteto istoriją ir pateikė absolventų skaičius: 1882 bakalaurai, 201 magistras ir 7 mokslo daktarai. „Kiekvieno universiteto pašaukimas yra jo progresyvus originalumas, kuris tarnauja humanistinėms vertybėms. Einant tuo keliu, universitetas atidaro duris ir teologiniam mąstymui. 1990 m. atkurto Vytauto Didžiojo universiteto vadovybė kreipėsi į tuometinį Kauno ordinarą ir Kauno teologijos fakulteto Didįjį Kanclerį JE kardinolą Vincentą Sladkevičių, kad jis leistų atkurti Teologijos-filosofijos fakultetą VDU. Leidimas buvo gautas vasario pabaigoje ir pavasarį priimti pirmieji studentai bei laisvieji klausytojai. Pirmieji dėstytojai buvo dekanas kun. prof. dr. Viktoras Butkus, kun. doc. V. S. Vaičiūnas, kun. doc. Pranciškus Tamulevičius, kun. doc. Algimantas Kajackas, teol. lic. Faustas Jončys, teol. lic. Romualdas Grucė.“, – prisiminė ilgametis fakulteto dekanas V. S. Vaičiūnas. Jis pateikė sąrašą dėstytojų, kurie atvykdavo dėstyti į fakultetą iš užsienio valstybių. Buvo išreikštos padėkos už pagalbą kuriant biblioteką ir remiant fakultetą materialiai ir dvasiškai. Prelatas apžvelgė svarbius fakulteto raidos etapus: skaityklos atidarymą, mokslinio žurnalo „Soter“ patvirtinimą Lietuvos mokslo taryboje, fakulteto padalinių Kretingoje ir Marijampolėje gyvavimą, naujųjų fakulteto rūmų atidarymą, Katalikiškųjų studijų kongregacijos Vatikane atstovų vizitaciją. Pranešimas baigtas žodžiais: „Katalikų teologijos fakultete studijuoja daug pasauliečių ir dvasininkų, kurie geba teologijos žinias pritaikyti modernioje visuomenėje bei nešti Gerąją naujieną ir krikščioniškąją tiesą į pasaulį.“

Teologijos katedros vedėjas prof. kun. Andrius Narbekovas pranešime „Teologija šiandienos tikėjimo ir mokslo konflikte“ sakė, kad mokslas ir tikėjimas neprieštarauja vienas kitam, bet gali bendradarbiauti, o problemos kyla tada, kai mokslas iškeliamas į religijos lygmenį arba religingi žmonės neadekvačiai aiškina mokslinius dalykus. KTF dekanas dr. B. Ulevičius pranešime „Katalikų teologijos fakultetas Bažnyčios poreikių kontekste“ atskleidė teologijos ir religinio švietimo unikalumą humanitarinių mokslų kontekste bei supažindino su fakulteto dabartimi, artimiausiais planais. Jis akcentavo, kad dabar fakultete studijuoja motyvuoti studentai, kurie teologiją būna pasirinkę pirmąja specialybe stojimo į aukštąją mokyklą anketoje.

 Antrajam posėdžiui tema „Katalikų teologijos fakulteto mokslinė veikla pirmininkavo kun. prof. dr. Romualdas Dulskis ir dr. Aušra Eidukaitytė. Pranešimus apie fakulteto mokslo kryptis ir laimėjimus skaitė Religijos mokslų katedros vedėjas prof. dr. Eugenijus Danilevičius, Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos centro direktorius prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, Santuokos ir šeimos studijų centro mokslinė darbuotoja doc. dr. Birutė Obelenienė. VDU kapelionas, KTF doktorantas kun. Simas Maksvytis apžvelgė akademinės sielovados siekius ir iššūkius. Doc. Lina Šulcienė pranešime „Katalikų teologijos fakultetas – metafizinio mąstymo sala Lietuvoje“ gvildeno Tiesos šiuolaikiniame filosofiniame diskurse problematiką. Ji pabrėžė, kad Katalikų teologijos fakultetas yra atrama visiems Lietuvoje dirbantiems krikščionims filosofams.

Dr. Faustas Jončys apžvelgė teologijos mokslo istoriją Lietuvoje nuo pirmosios 1570 m. įkurtos Jėzuitų kolegijos iki šių dienų. Aptariamą istorinį laikotarpį prelegentas suskirstė į šešis etapus. Vilniaus akademiją, tapusią pirmuoju Lietuvos universitetu, jis pavadino fakulteto pramote, nes pradžioje jame buvo tik du fakultetai: teologijos ir filosofijos. Vėliau Vilniaus dvasinė akademija su 40 aukštųjų studijų studentų dėl istorinių aplinkybių su visa biblioteka buvo perkelta į Petrapilio dvasinę akademiją ir išliko ten iki pat bolševikų revoliucijos. Dr. F. Jončys akcentavo, kad minėta akademija buvo Lietuvos teologų kalve. Jos parengti magistrai bei mokslų daktarai, pasimokę Vakarų Europos universitetuose, tapo universitetinės teologijos Nepriklausomoje Lietuvoje branduoliu. Jų paskaitų klausė ir šiame atkurtajame fakultete dirbę dėstytojai. Tarpukario Lietuvos universitete, Teologijos-filosofijos fakultete buvo sukurta 15 teologijos katedrų, studijuoti buvo leidžiama priimti abiejų lyčių studentus, iš baigusiųjų 360 absolventų santykis buvo 3 (vyrai) ir 1 (moteris). Buvo leidžiami moksliniai žurnalai „Soter“ ir „Logos“. Fakulteto garbės daktarė buvo Marija Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana), pakviesta ir dėstyti, tačiau būdama labai kukli atsisakė. Šeštasis etapas apima tarybinės okupacijos laikotarpį, kai fakultetas oficialiai buvo uždarytas, bet veikė Kauno kunigų seminarijoje.

Po pietų pertraukos trečiajame konferencijos posėdyje tema „Studentai – ateitis ir viltis“ pirmininkavo KTF magistrantai Gabrielius E. Klimenka ir Živilė Matulevičienė. Keturių universitetų – VDU, KTU, VU, VPU studentai pristatė savo mokslinius darbus.

Konferenciją vainikavo šv. Mišios. Liturgijai vadovavo prel. V. S. Vaičiūnas OFS, kartu koncelebravo Kauno kunigų seminarijos vadovybė, dvasios tėvai ir fakulteto dėstytojai kunigai. Homilijoje prelatas kalbėjo apie krikščioniškos bendruomenės, kurios didysis „rektorius“ yra pats Kristus, svarbą fakultete ir universitete. Homilijoje pabrėžta, kaip svarbu nešti meilės dvasią, sėti Evangelijos grūdą į kitų širdis, kad subręstų tie vaisiai, apie kuriuos mąstė pats Išganytojas. Kiekvieno kunigo, teologo ar tikinčio pasauliečio misija yra bent vieną žmogų laimėti Dievui ir amžinajam gyvenimui. Pasak prelato, esame įrankiai Dievo rankose, todėl mūsų širdis turi būti persmelkta maldos, pasišventimo ir pasiaukojimo, protas – siekti studijų ir nuoširdaus darbo – ir tai tikrai duos vaisių, net jeigu iš karto patys jų nematome. Ilgametis fakulteto dekanas linkėjo dėstytojams, studentams ir visiems susirinkusiems mylėti vienas kitą ir laikytis tos vienybės, į kurią kvietė pats Kristus – būti Lietuvos krikščioniškąja inteligentija.

Po šv. Mišių dvidešimtmečio šventė tęsėsi Katalikų teologijos fakulteto kieme. Iškilmingai atnešus jubiliejinį tortą, prasidėjo agapė. Šventės dalyviai turėjo galimybę spalvotomis kreidelėmis parašyti KTF skirtas mintis ir linkėjimus. Koncertavo krikščioniškos jaunimo grupės „Dikvaš“, „Bifurkacija“, „Aukštyn bures“, kuriose groja bei dainuoja ir KTF studentai.

S. Adler-Mikulėnienė