Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Brolių kapucinų vadovaujamos Krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos stovykla rugpjūčio 23-28 d. buvo surengta Nemunaityje. Šis mokyklos susitikimas buvo ypač gausus Dievo malonių. Viena pirmųjų staigmenų buvo patys dalyviai – jų buvo daugiau kaip 60, atvyko daug seserų, šeimų su mažutėliais (jauniausias neturėjo nei pusės metukų), taip pat svečių iš Latvijos. Susitikimą vesti atvyko žmonės iš Ukrainos ir Lenkijos: Taras, Kinga, Rita ir Simono bei Valerijos šeima su 7 mėnesių sūneliu.

Be kasdien vykusių mokymų, švenčiamos Eucharistijos ir šlovinimo, Dievas visiems dovanojo dvi ypatingas dienas. Ketvirtąją stovyklos dieną visi stovyklautojai, netgi su mažyliais ant rankų, išėjo į kaimą. Jie ėjo iš kiemo į kiemą, beldėsi į gyventojų duris ir dalijosi žinia apie Gyvąjį Jėzų, kviesdami visus į bažnyčioje vyksiantį šlovinimo vakarą. Evangelizacijos vaisiai buvo didesni nei buvo galima įsivaizduoti – Nemunaičio bažnyčia buvo pilnutėlė vietos gyventojų: jaunimo, vaikų, vyresnių, net pagyvenusių senelių. Dauguma iš jų pirmą kartą pakėlė maldoje rankas, ėjo užtarimo maldos savo intencijomis bei nepaprastai stebėjosi, nes neįsivaizdavo, kad ir katalikai gali evangelizuoti.

Penktoji diena buvo netikėtai kontrastinga. Po kupinos įspūdžių evangelizacijos tądien į stovyklą atėjo… dykuma. Pietums gavę riekelę duonos ir Dievo žodį, dalyviai išsiskirstė keturioms tylos valandoms. Grįžę dalijosi dykumos patirtimi, kalbėjusiu Dievo žodžiu, įveiktais gundymais ir išgyventu Jėzaus artumu. Ypatingi buvo stovyklos pabaigoje vykę dalyvių liudijimai – jaudino besikeičiantys žmonės, jų gyvenimai ir požiūriai, atrasti sprendimai, stiprėjantis ryšys su Dievu, troškimas keistis, pasilikti su Jėzumi, kurį tikrai pažino gyvą, ne tik buvusį, bet visada esantį šalia.

Stovyklos nuotraukų galeriją žr. http://www.kapucinai.lt/?page_id=1683

Parengta pagal Kauno Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijos informaciją