Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Veprių parapijos tikinčiųjų jau seniai į Mišias nekvietė varpai. Nors šventovė šioje parapijoje iškilo XX a. pirmajame dešimtmetyje, o šalia jos buvo pastatyta beveik 40 m aukščio varpinė su trimis varpais, tačiau jiems buvo lemta skambėti tik iki 1944-ųjų vasaros. Besitraukdami iš Lietuvos vokiečių kareiviai bažnyčios bokštą susprogdino, krisdami varpai suskilo ir ypatingai nukentėjo. Visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ direktoriaus Romo Petro Šaulio iniciatyva imtasi tvarkyti šį svarbų bažnytinei liturgijai reikalą. Apžiūrėti ir įvertinti istorinius varpus į Veprius buvo pakviestas žinomas varpų tyrinėtojas Gintautas Žalėnas, kuris atliko varpų aprašus. Varpų duženos buvo surinktos, sukomplektuotos ir sulipdytos. Dabar varpai saugomi šoninėje bažnyčios navoje.

VO „SOS Vepriuose“ direktorius  R. P. Šaulys jau du dešimtmečius puoselėjo mintį, kaip atstatyti per karą sudaužytus Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios varpus. Jis domėjosi, kaip įgyvendinti šį sumanymą, ieškojo rėmėjų. Ne veltui yra sakoma, jog: „sunku pastūmėti į gerą pamokymais, lengva – pavyzdžiu“. Taigi savo pavyzdžiu, aukodami šeimos lėšas, vepriškiai Gražina Genovaitė Šaulienė ir Romas Petras Šaulys nusprendė bažnyčiai padovanoti pirmąjį varpą, kuris buvo nuliedintas Lenkijoje, Tacišovo varpų liejykloje. Prie varpo atstatymo, kuris suskambo Veprių bažnyčios šimtojo jubiliejaus proga, prisidėjo ir kiti geradariai. Sėkminių atlaidų iškilmėse pirmąjį varpą, sveriantį 220 kilogramų, iškilmingai pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Spalį, Prieš Švč. Marijos Rožinio Karalienės atlaidus, į Veprius iš tos pačios liejyklos buvo atvežtas antrasis varpas svėręs 420 kilogramų. Jį dovanojo kauniečio politiko, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ įkūrėjo bei valdybos pirmininko Ramūno Garbaravičiaus šeima. Lėšas skyrė visa Garbaravičių šeima – žmona Birutė, sūnūs Jonas bei Saulius. VO „SOS Vepriuose“ vadovas R. P. Šaulys džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su Ramūnu Garbaravičiumi, kuris yra daugelio projektų rėmėjas. Į atlaidus drauge su Garbaravičių šeima buvo atvykęs Juozas Bagdanskis, Birutės Garbaravičienės tėvelis, bei draugas profesorius Alfredas Erikas Sennas iš JAV .

Į Švč. Marijos Rožinio karalienės atlaidus spalio 10 d. varpų dūžiai sukvietė minias tikinčiųjų, buvo šventinamas antrasis varpas. Jį, tujų šakelių girlianda, apjuosė Gražina Genovaitė Šiaulienė. Neeilinėje šventėje buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Atlaiduose dalyvavo Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Jonas Ivanauskas, Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris, monsinjoras Adolfas Grušas, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas, dekanas, monsinjoras Vytautas Grigaravičius, Ukmergės dekanato dekanas kun. Gintautas Kabašinskas.

Jau metus šioje parapijoje dirbantis klebonas kun. Gintautas Naudžiūnas pasidžiaugė gausia jaunimo karta, lankančia bažnyčią. Atlaidų metu Sutvirtinimo sakramentas buvo suteiktas net septynioms dešimtims jaunuolių. Šventėje buvo naujai pašventintas ir altorius, kurį iš marmuro ir ąžuolo pagamino liaudies meistras, kraštietis, šiuo metu gyvenantis Kaune, Henrikas Ratautas. Po šv. Mišių bažnyčioje prof. Alfonsas Motuzas pristatė savo sudarytą kompaktinį diską „Veprių Kalvarijų giedojimai“ giedojo Veprių ir Sližių bažnytinio choro giesmininkai.

VO „SOS Vepriuose“ direktorius viliasi, jog iki šv. Kalėdų šventoriuje atsiras ir trečiasis varpas, kuriame bus popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdas. R. P. Šaulys už antrosios metalinės konstrukcijos varpui pastatymą dėkingas UAB „Ukmergės staklės“ generaliniam direktoriui Jonui Radvilai, padėjėjams ir meistrams bei Ginto Balsio įmonei, atgabenusiai varpą iki Veprių.

Jolita Žurauskienė