Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Spalio 22–24 d. Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre vyko lyderių seminaras „Ant ko aš stoviu?“  Iš trylikos skirtingų Kauno miesto bei kitų dekanatų parapijų susirinkęs jaunimas penktadienio vakare dalyvavo pamaldose prie kryžiaus su Taizé giesmėmis Kauno kunigų seminarijos bažnyčioje. Atviras visam miestui pamaldas organizavo seminarijos auklėtiniai. Penktadienio vakaras buvo skirtas dalyviams geriau susipažinti, o baigtas pasaka apie tris paršelius, artėjant rudeniui stačiusius namus iš šiaudų, iš medžio ir iš plytų. Vilkui užpuolus, tik daugiausia darbo ir laiko pareikalavęs plytų namas liko nesugriautas ir juos išgelbėjo. Ši pasaka vėliau padėjo išplėtoti seminaro temą ir mintį.

Pirmoji dienos pusė šeštadienį  buvo skirta pokalbiui apie jaunuolių vertybes, koks yra jų gyvenimo pamatas ir pagrindas (jį seminare turėjo galimybę ir pasigaminti). Popietinėje dalyje pasvarsčius, kaip kasdieniame gyvenime susiduriame su „vilku“ bei kaip jis veikia, seminaro dalyviai buvo pakviesti ant jau padaryto pamato susikurti savo širdies namus, ant sienų surašyti konkrečius veiksmus, žmones, įvykius, kurie padeda apsiginti nuo blogio. Po vakarienės buvo galima apžiūrėti iš labai skirtingų namukų sudarytą miestą. Vakarą lyderiai užbaigė vaidinimu – šokių vakaru, kuriame galėjo linksmai interpretuoti trijų paršelių istoriją savo įprastose aplinkose – šeimoje, mokykloje, parapijoje ir t. t. Visą dienos darbą užbaigė vakaro šv. Mišios Jaunimo centro koplyčioje, jas aukojo Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro kapelionas kun. Kęstutis Genys.

Sekmadienis buvo skirta pamąstymui, kam ir kokią vietą savo širdyje skiriame, ką savo širdies namuose esame „apgyvendinę“ bei kokią vietą juose užima Dievas. Buvo pasirašytas „namo perdavimo aktas“ bei pasidalyta, kad Dievas yra pats geriausias mūsų širdies namų interjero „dizaineris“. Seminaras buvo baigtas aptarimu ir pasidalijimu, kokią patirtį kiekvienas įgijo savaitgalio metu.

Kristina Šmulkštytė, Kauno arkivyskupijos Jaunimo centras