Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Rugsėjo 8–15 d. Šiluvoje vyko tradiciniai Švč. Mergelės Marijos Gimimo didieji atlaidai, dar vadinami Šilinėmis. Pagrindinė šių metų atlaidų maldų intencija – per Eucharistijos metus, popiežiaus Jono Pauliaus II skelbiamus nuo ateinančio spalio, dar labiau pamilti Eucharistinį Jėzų.

Šiais metais įsigaliojo Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytas dekretas Nr. 511, kuriuo, atsižvelgiant į gausius tikinčiųjų prašymus, grįžta prie senosios atlaidų datos. Keletą pastarųjų metų atlaidai prasidėdavo pirmą rugsėjo sekmadienį (tą dieną į Šiluvą eidavo ir tradicinės piligrimų eisenos) ir trukdavo savaitę. Nuo šiol Šilinės atlaidai vėl pradedami švęsti per Švč. M. Marijos Gimimo iškilmę – rugsėjo 8 d., baigiami – Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios minėjimu rugsėjo 15 d., o tradicinės maldingos kelionės į Šiluvą iš Tytuvėnų bei nuo Raseinių pusės prieš didžiuosius atlaidus rengiamos paskutinį rugpjūčio sekmadienį. Tame pačiame dekrete tikintieji raginami ir kitomis progomis organizuoti maldingas keliones į Šiluvos šventovę.

Todėl šiais metais tradicinės piligrimų procesijos į Šiluvą ėjo rugpjūčio 29 d. Maldininkų eisenai iš Tytuvėnų vadovavo vysk. E. Bartulis, nuo Raseinių pusės – arkiv. S. Tamkevičius. Ši eisenų į Šiluvą diena tradiciškai skiriama padėkai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Vidurdienį bazilikoje aukotose šv. Mišiose abiejų procesijų piligrimai meldėsi už tremtinius bei visus kentėjusius už laisvę. Homiliją sakęs arkiv. S. Tamkevičius maldininkams priminė sovietų okupacijos metus, kai žmonės eidami į Šiluvą ypač melsdavosi už Bažnyčios ir tėvynės laisvę. „Ši laisvės malda subrandino mūsų tautiečius Baltijos keliui, kai 1989 m. rugpjūčio 23 d. susikibę rankomis nuo Vilniaus iki Talino pasakėme sau, Kremliui ir pasauliui – mes norime ne suvereniteto, bet visiškos laisvės. Už piligrimines eisenas daugiausia okupantų neapykantos užsitraukė Eucharistijos bičiuliai – patys sąmoningiausi Bažnyčios nariai, ugdę savo tikėjimą pogrindžio sąlygomis. Jie būdavo tardomi, o jų vadovai baudžiami. Ne vienam organizatoriui piligriminė kelionė į Šiluvą užsibaigė KGB rūsyje ir Rusijos lageriuose. Neužmirštama praeitis byloja apie blogio ir gėrio kovą tėvynėje, apie žmonių ištikimybę religinėms ir tautinėms vertybėms, kurių nūnai labai pasigendame“, – sakė ganytojas, kviesdamas piligrimus melstis už Lietuvos dvasinį prisikėlimą ir asmeninį kiekvieno mūsų prisikėlimą.

Atlaidų oktava prasidėjo rugsėjo 8 d. maldomis už žuvusiuosius ginant Lietuvos laisvę, už šiandienos karius, melsta Dievo apsaugos tėvynei bei žmonių tarpusavio santarvės. Pagrindinėse šv. Mišiose aikštėje prieš baziliką drauge su gausia į Šiluvą atvykusių maldininkų minia meldėsi ir didelis būrys Lietuvos kariūnų su savo vadovybe priešakyje. Kariuomenės ordinariato vyskupas Eugenijus Bartulis per pamokslą priminė, „kad Lietuvos žemė yra išauginusi tokius nuostabius sūnus kaip šv. Kazimierą ar pal. arkiv. Jurgį Matulaitį, kurie mums yra nuostabiausi tikrųjų žmogiškųjų bei krikščioniškųjų vertybių pavyzdžiai“. Todėl ganytojas visiems labiausiai linkėjo gyventi tikėjimo, vilties ir meilės dorybėmis.

Rugsėjo 9 d. Šiluvoje melstasi už teisėtvarkos darbuotojus. Pagrindinėse šv. Mišiose dalyvavo ir gausus policijos darbuotojų būrys bei teisėtvarkos institucijų vadovai. Sakydamas homiliją arkiv. S. Tamkevičius retoriškai klausė: „Šiandien tarp mūsų yra didelis policijos darbuotojų būrys. Kodėl jie atvyko? Ar tai duoklė tradicijai ir madai, ar kelio ir tvirtesnės atramos ieškojimas labai svarbiai visuomenės institucijai – policijai?“ Arkivyskupas čia pat pabrėžė, kad „visiems, kuriems rūpi valstybės gyvenimas, turi rūpėti ir Lietuvos policijos dvasinis augimas. Šiluva yra labai svarbi Lietuvos gyvenime. Čia prieš keturis šimtus metų atsivėrė dangus ir per Mariją pakvietė žmones daug dėmesio skirti Jėzui Kristui. Šis apsireiškimas pakeitė Lietuvos veidą, ir šio veido švytėjimo nepajėgė nustelbti nei caro, nei sovietų okupacija, bandžiusi sunaikinti tiek tikėjimą, tiek valstybingumą“. Ganytojas ragino maldininkus melsti Dievo Motinos užtarimo, kad mūsų angelai sargai – policininkai būtų geri Jėzaus draugai, nes tik tada jie garantuos mūsų visų ramybę.

Trečiąją atlaidų dieną Šiluvoje melstasi už darbininkus, verslininkus bei ūkininkus. Homiliją per pagrindines tos dienos pamaldas sakęs Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, remdamasis popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikomis Laborem exercens ir Sollicitudo rei socialis, tikintiesiems pirmiausia priminė Bažnyčios socialinį mokymą apie darbą, dirbančio žmogaus kilnumą ir pabrėžė, jog kalbant apie verslus, investicijas svarbiausia nepamiršti dirbančio žmogaus, kuris yra didžiausias kapitalas ir kurio gyvenimas yra ypatingos vertės. Vysk. R. Norvila kvietė maldininkus, atitrūkus nuo kasdienybės darbų, plačiau pažvelgti į savo pašaukimą, darbo prasmingumą, santykius su kitais žmonėmis. „Šiluvos atlaidų proga norisi paskatinti visus mus čia susirinkusius labiau kelti širdis į Dievą, pirmiausia siekti gyvenime kilnesnių dalykų nei medžiaginiai turtai. Tokia yra Bažnyčios misija”, – sakė vysk. R. Norvila.

Šeštadienį, po savaitės darbų į Šiluvą atvykus jau kelis kartus didesniam maldininkų būriui, melstasi už parapijų bendruomenes ir aktyviausiuosius klebonų pagalbininkus – vadinamuosius Viešpaties vynuogyno darbininkus. Per pamokslą arkiv. S. Tamkevičius dėkojo visiems, kurie uoliai tarnauja bendruomenėse bei stengiasi, kad parapija taptų tikrai gyva tikinčiųjų šeima. Čia pat ganytojas persergėjo Viešpaties vynuogyno darbininkus, kad jie, dažnai susidurdami su įvairiomis kliūtimis ar sunkumų spaudžiami, nenusiviltų, nenuleistų rankų ir nemanytų, jog yra pajėgūs viską padaryti patys. Arkivyskupas ragino visuomet išlikti gilioje vienybėje su Dievu, pirmiausia didžiausio jo meilės slėpinio – Eucharistijos dėka.

Pagrindinę atlaidų dieną – sekmadienį – melstasi už šeimas, vaikus ir jaunimą. Į Šiluvą tą dieną suvažiavo keliasdešimt tūkstančių maldininkų. Nuo pat ryto vaikai pagal jiems parengtą programą dalyvavo mažųjų piligriminėje kelionėje aplink Šiluvą, giedodami bei melsdamiesi rožinio malda. Popiet prie Apsireiškimo koplyčios keliolika vaikų chorų iš visos Lietuvos giedojo giesmes Marijai. Vaikų giesmių festivalyje drauge su vaikais linksmai laiką leido ir apaštališkasis nuncijus arkiv. dr. P. S. Zurbriggenas bei kiti vyskupai, o pilnutėlėje aikštėje priešais baziliką pagrindinių šv. Mišių metu giedojo jungtinis vaikų choras, kurio pagrindą sudarė Šiluvos parapijos vaikai. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis per pamokslą pabrėžė, jog „nieko nėra gražesnio ir svarbesnio žemėje, kaip žmonių ryšys šeimoje“. Pasak ganytojo, šeimoje kūdikis, priimdamas tėvų meilę, mokosi mylėti ir būtent šeimoje vaikas išgirsta Dievo vardą bei išmoksta pirmąsias maldas. Kardinolas kvietė ir mažuosius, ir vyresniuosius maldininkus sudėti prie Marijos kojų savo maldas, troškimus, visą gyvenimą, kad gausiai pasisemtų Dievo Motinos tikėjimo ir pasitikėjimo, kuris suteiks jėgų iš naujo ištarti „taip“ Dievo valiai. Šv. Mišių pabaigoje arkiv. S. Tamkevičius paskelbė Lietuvos vyskupų laišką Seimo rinkimams artėjant.

Sekmadienio popietę bei vakarą Šiluvą „okupavo“ tūkstantinė jaunųjų maldininkų „armija“: vedami vyskupo E. Bartulio po trijų dienų žygio iš Kryžių kalno į Šiluvą atėjo apie pusę tūkstančio jaunųjų piligrimų. Maždaug tiek pat Kauno arkivyskupijos jaunuolių atžvygiavo nuo Raseinių pusės. Šiluvoje jiems taip pat buvo parengta speciali programa: vyko užsiėmimai grupėse apie šios šventovės istoriją, apie Dievo šlovinimą, vyko diskusijos jaunimui aktualiais klausimais, kiti galėjo dalyvauti teatrinėje grupelėje, o sportiškiausieji – krepšinio varžybose Kauno arkivyskupijos taurei laimėti. Programos kulminacija – Eucharistijos liturgija, kuriai vadovavo Kauno ir Šiaulių ganytojai, taip pat vyskupas Rimantas Norvila – Lietuvos Vyskupų Konferencijos Jaunimo reikalų tarybos vadovas. Sakydamas homiliją arkiv. S. Tamkevičius, išsamiau supažindinęs su Šiluvos dvasinių turtų istorija bei aktualumu šiandienai, linkėjo jaunimui pajusti “savo širdyse dangaus prisilietimą, kviečiantį visiškai išsilaisvinti ir gyventi Dievo vaikų vertą gyvenimą“. Ganytojas ragino jaunimą burtis į grupeles, bendruomenes, idant jie dar stipriau ir drąsiau galėtų liudyti bendraamžiams bei šių dienų pasauliui savojo tikėjimo lobius. Jaunimui skirta programa baigėsi koncertu mokyklos stadione.

Pirmadienį, rugsėjo 13-ąją, Šiluvoje melstasi už ligonius, neįgaliuosius bei už visus jais besirūpinančius, taip pat melsta vidinio išgydymo visiems kenčiantiems. Vyskupas Juozas Preikšas per pagrindinių šv. Mišių pamokslą sveikino ligonius ir dėkojo visiems juos slaugantiems ar gydantiems. Vyskupas pabrėžė Eucharistijos vertę bei svarbą kiekvieno krikščionio gyvenime. Vakare Šiluvos bazilikoje vyko vidinio išgydymo pamaldos, kurioms vadovavo kun. Kęstutis Rugevičius.

Rugsėjo 14 d. buvo meldžiamasi už politikus, valdininkus ir žiniasklaidos atstovus. Nors jų pačių tą dieną ir nedaug teatvyko į Šiluvą, arkiv. S. Tamkevičius homilijos metu pabrėžė, kaip svarbu už juos melstis, nes „visi šie žmonės visuomenėje yra labai svarbūs: politikai nutiesia valstybei kelią, numato ateities gaires; žiniasklaidininkai padeda žmonėms susiorientuoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, iškelia į viešumą teigiamus ir neigiamus gyvenimo aspektus; valdininkai tarnauja žmonėms sprendžiant labai konkrečius, kasdienius jų reikalus“. Ganytojas maldininkams priminė, kad artėjant rinkimams į Seimą vyskupai paragino kasdien kalbėti rožinį, idant Dievo palaima lydėtų žmonių pasirinkimą.

Paskutiniąją atlaidų dieną, rugsėjo 15-ąją, Katalikų Bažnyčioje švenčiant Sopulingosios Marijos šventę, Šiluvoje melstasi už kunigus bei brolius ir seseris vienuolius, melsta pašaukimų į kunigystę bei Dievui pašvęstąjį gyvenimą. Pamaldose dalyvavo per šimtą įvairių kongregacijų vienuolių iš visos Lietuvos. Šv. Mišias koncelebravo antra tiek kunigų, o drauge meldėsi dar keli tūkstančiai į Šiluvą atvykusių piligrimų. Homiliją sakęs Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ drąsino kunigus bei vienuolius nebijoti būti nesuprastiems, nes, anot ganytojo, toks ir yra tikrų apaštalų likimas. Vyskupas pabrėžė, kad be stipraus tikėjimo ir gyvos maldos neįmanoma būti geru kunigu ar vienuoliu. Jau tapo tradicija per kunigų bei vienuolių dieną Šiluvos atlaidų metu Apsireiškimo koplyčioje giedoti Apreiškimo Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai akatistą.

Visomis dienomis prieš kiekvienas šv. Mišias vykdavo kun. Artūro Kazlausko vedama liturginė katechezė, kasdien prieš vakarines pamaldas iš Apsireiškimo koplyčios į baziliką eidavo procesija, kurios metu būdavo meldžiamasi rožinio malda; kiekvieną popietę bazilikoje vykdavo Švč. Sakramento adoracija, o naktį iš penktadienio į šeštadienį Švenčiausiasis buvo adoruojamas visą naktį.

Pasak Šiluvos klebono kun. Erasto Murausko, šiemet, pakeitus atlaidų aštuondienio datą, piligrimų nesumažėjo: atlaidų metu Komuniją priėmė beveik penkiasdešimt tūkstančių tikinčiųjų. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Komuniją priima ne kiekvienas pamaldose dalyvaujantis maldininkas, galima numanyti, jog atlaiduose apsilankė gerokai daugiau nei šimtas tūkstančių piligrimų. Dar maždaug 170 tūkst. žmonių sekmadienį pagrindinių Šv. Mišių tiesioginę transliaciją stebėjo per Lietuvos televiziją.

Apibendrindamas šių metų atlaidus, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pasidžiaugė, kad maldininkų būta tikrai nemažai, kad vėl labai daug žmonių ėjo išpažinties. Gera, pasak ganytojo, matyti didžiulį būrį talkininkų, be kurių Šilinės atlaidai jau tikrai nebeišsiverstų. Arkivyskupas taip pat sakė tikįs, kad Šiluvos piligrimai buvę pakankamai sąmoningi, todėl nepavykę kai kurių politikų mėginimai manipuliuoti religiniais žmonių jausmais siekiant tikinčiųjų palankumo per artėjančius Seimo rinkimus.

Šiluvos kleb. kun. E. Murauskas apgailestavo, kad į atlaidus atvykę maldininkai bazilikos presbiteriją rado apstatytą restauratorių pastoliais ir kad vis dar nesurastos pavogtos garsiojo Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnos. Tačiau čia pat jis sykiu pasidžiaugė, jog vis daugiau žmonių ateina paaukoti karūnų atnaujinimui.

Džiugu ir tai, kad pagaliau bendrų pastangų su seniūnija bei policija dėka pavyko „išvalyti“ pagrindinę gatvelę tarp Bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios nuo lig šiol ją tiesiog užgrūsdavusių prekybininkų; šiemet čia teliko „etatinių“ elgetų būrys, su kuriais net ir policija sakosi niekaip negalinti susitvarkyti; tačiau, kadangi elgetos jau nuo seniausių laikų yra žinomi atlaidų „atributai“, tai jie ne taip baisiai trukdo maldininkams, kaip anksčiau čia buvę prekybininkai.

Darius Chmieliauskas, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, (687) 85387, el. paštas info@kn.lcn.lt