Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Gruodžio 26 d. vidurdienį Kaune vyko paminklinės Kristaus Prisikėlimo šventovės dedikacijos iškilmės. Joms vadovavo J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, dalyvavo J. Em. kardinolas Audrys Juozas Bačkis, visi Lietuvos vyskupai bei apie pusę šimto kunigų. Pamaldose dalyvavo LR Prezidentas Valdas Adamkus, Kauno miesto vadovai, Seimo atstovai, o taip pat virš penkių tūkstančių tikinčiųjų.

Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkiv. Peter Stephan Zurbriggen, negalėjęs dalyvauti pamaldose, nes buvo išvykęs švęsti Kalėdų su Estijos katalikų bendruomene, kurios apaštaliniu administratoriumi jis yra, Kauno arkivyskupui atsiuntė Šventojo Tėvo sveikinimo telegramą, pasirašytą Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Angelo Sodano. Joje sakoma:

Šventasis Tėvas nuoširdžiai sveikina visus Arkivyskupijos tikinčiuosius ir kartu džiaugiasi Kaune atstatytos mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios dedikacijos proga. Jo Šventenybė, linkėdamas, kad šis įvykis sustiprintų vis karštesnį pasitikėjimą prisikėlusiuoju Kristumi ir istorijos Viešpačiu, kviečia brangius Arkivyskupijos ir visos šalies katalikus tapti karštais prisikėlusio Kristaus liudytojais ir meilės civilizacijos kūrėjais. Kad išsipildytų šie linkėjimai, popiežius meldžia Dievą gausių Dangaus malonių ir iš širdies suteikia apaštališkąjį palaiminimą Jūsų Ekscelencijai, kunigams, tikintiesiems – visiems įvairiais būdais prisidėjusiems atstatant šventovę ir liturginių apeigų dalyviams.

Pamaldų pradžioje žodį taręs šios parapijos klebonas bei atstatymo tarybos vadovas kun. Vytautas Grigaravičius trumpai priminė šios šventovės statybos sumanymo bei sunkią įgyvendinimo istoriją. „Šiandien švenčiame šviesos pergalę prieš tamsą, teisingumo triumfą“, sakė kun. V. Grigaravičius ir paprašė Kauno arkivyskupo bei vyskupų dedikuoti šią šventovę Dievui ir paaukoti Šv. Mišių auką už gyvus ir mirusius geradarius, už mūsų brangią Tėvynę Lietuvą ir jos žmonių ateitį (visą kun. V. Grigaravičiaus kalbos tekstą galima rasti internete http://kaunas.lcn.lt/parapijos/prisikelimas/zodis.php?nid=246).

Homiliją sakęs Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius pastebėjo: „Prieš septyniasdešimt metų, kai visuotinė Bažnyčia šventė Šventuosius metus, o Laikinojoje sostinėje Kaune vyko Pirmasis tautinis Eucharistijos kongresas, arkiv. Juozas Skvireckas pašventino Prisikėlimo šventovės kertinį akmenį. Lietuvos žmonių aukomis remiama iškilo grakšti šventovė, tarsi paukštė pasiruošusi laisvės skrydžiui. Nors Dievo Apvaizda leido Prisikėlimo šventovei pereiti ilgą kryžiaus kelią, bet taip pat lėmė, kad ji būtų konsekruojama švenčiant Eucharistijos metus. Ar tai ne dangaus nuoroda, ant ko reikia statyti mūsų tautos prisikėlimą? <...> Tačiau Dievo Apvaizda prieš 15 metų leido Lietuvai vėl prisikelti, ir tikime, jog nuodėmę ir mirtį nugalėjęs Kristus visiems laikams sugrįžo į savo namus. Šios šventovės garbingiausioje vietoje, Švč. Sakramento koplyčioje, bus saugoma ne Sandoros skrynia su Dekalogo plokštėmis, bet Eucharistija. Po eucharistiniais duonos ir vyno pavidalais šioje šventovėje gyvens gyvasis Kristus, kviesdamas visus prisikelti tikram gyvenimui. Jis skelbs: “Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25) (visą arkiv. S. Tamkevičiaus homilijos tekstą žr. http://kaunas.lcn.lt/08/arkivtekstai/html/prisikelimo-konsekracija_2004.html)

Pamaldų pabaigoje visi vyskupai, kunigai bei garbūs svečiai pasirašė po iškilmingu aktu, liudijančiu apie Kristaus Prisikėlimo šventovės dedikaciją. Pabaigoje trumpą žodį taręs LR Prezidentas V. Adamkus pažymėjo, kad ši šventovė yra Lietuvos pasididžiavimas, nemirštančių Tautos vertybių simbolis: „Tikiu, kad Prisikėlimo bažnyčia visada primins mums jos reikšmę, sutelks Tautą džiaugsmingomis ir sunkiomis valandomis“, sakė Prezidentas. 

Iškilmių išvakarėse – darbų perdavimas 

Gruodžio 23 d. Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo šventovėje apslankė bei atliktus atstatymo darbus apžiūrėjo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, miesto meras Arvydas Garbaravičius, statybos bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Antanas Butkus. Po to arkivyskupijos kurijoje buvo pasirašytas pirmojo etapo darbų priėmimo aktas.

Po pasirašymo arkiv. S. Tamkevičius sakė: „Man ši valanda yra be galo brangi, nes mes turbūt dar pakankamai nesuvokiame, koks reikšmingas šis įvykis, kokia svarbi ši šventovė ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai, juk tai – visos Tautos prisikėlimo ženklas! Idėja pastatyti šią paminklinę bažnyčią kilo dar 1922 metais ir reikėjo daugiau nei aštuonių dešimtmečių kol ji pagaliau įgyvendinta ir šiandien regime tokią grakščią, o viduje – tiesiog tobulą savo paprastumu ir tuo pačiu – didingą šventovę!“ Ganytojas pabrėžė, jog visai natūralu, kad bažnyčia dar nevisiškai užbaigta, nes ir Lietuva dar neprisikėlė, o jeigu ji simbolizuoja Tautos priskėlimą, tuomet tikrai galima teigti, kad ši šventovė bus greičiau užbaigta, nei Lietuva iš tiesų prisikels. Tačiau, pasak arkivyskupo, dabar jau aiškiai matysis tie prisikėlimo ženklai ir visi, kas atvyks į Kauną neliks nepastebėję Prisikėlimo bažnyčios, o tuo pačiu ir to, jog Lietuva iš tiesų keliasi iš visų savo vargų: „turime prisikelti savo dvasia – pakelti akis aukštyn ir branginti tai, ką mūsų protėviai yra iškovoję ir sukūrę“, sakė ganytojas. Arkivyskupas pasidžiaugė, kad dabartiniai Kauno vadovai parodė išskirtinį dėmesį šiai šventovei – šiemet savivaldybė paėmė 4 mln. litų paskolą, kad būtų galima užbaigti pirmąjį šventovės atstatymo darbų etapą. Kalbėdamas apie atliktus darbus arkiv. S. Tamkevičius teigė, kad darbai atlikti tikrai su didele meile, todėl jis nuoširdžiai dėkojo visiems – tiek stačiusiems, tiek aukojusiems lėšas ar kitokiu būdu prisidėjusiems.

Statybos bendrovės „YIT Kausta“ gen. direktorius A. Butkus sakė, kad jų bendrovė lygiai prieš dešimt metų pasirašė sutartį su tuometiniu atstatymo komiteto pirmininku, dabar jau vyskupu Eugenijumi Bartuliu: „toje sutartyje, prisiminė A. Butkus, apibrėžėme rangos principus, kuriais remiantis mes atsisakėme pelno už šios bažnyčios atstatymo darbus. Tad per dešimtmetį atlikę darbų už beveik 14 mln. litų, šventovei sutaupėme beveik vieną milijoną.“

Pasirašyme dalyvavęs Kauno meras A. Garbaravičius sakė tikįs, kad su pirmojo atstatymo darbų etapo užbaigimu prasideda naujas etapas tiek miesto, tiek ir tautos gyvenime. Meras pabrėžė, kad savivaldybė paimdama šią paskolą padarė geriausią investiciją į miestiečių ir visų tautiečių ateitį. Pasak mero, kaip tik šiomis dienomis savivaldybė numato skirti dar 300 tūkst. litų. iš miesto biudžeto ateinančių metų darbams.

Kun. Vytautas Grigaravičius, Prisikėlimo parapijos klebonas bei šventovės atstatymo tarybos direktorius, išvardijo šiais metais atliktus, pateikė finansinę ataskaitą: viso šįmet atstatymo darbams gauta beveik 4,7 mln. litų, iš jų, kaip minėta, 4 mil. savivaldybės paimta paskola, Vyriausybė skyrė 300 tūkst., o žmonės šiais metais paaukojo beveik 400 tūkst. Kun. V. Grigaravičiaus teigimu, ateinančiais metais norint pilnai užbaigti darbus reikės nutinkuoti bažnyčios išorę, rūsyje įrengti kolumbariumą, sutvarkyti aplinką bei atlikti kitus smulkesnius darbus. Tam reikės dar maždaug 5 milijonų litų.

Apdovanojimai 

Susitiko pabaigoje arkiv. S. Tamkevičius dar kartą dėkojo visiems vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjusiems prie Prisikėlimo bažnyčios atstatymo, o keliems asmenims ganytojas įteikė, galima sakyti aukščiausią Kauno arkivyskupijos garbės apdovanojimą – Šiluvos Dievo Motinos medalį. Juo apdovanoti: Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, AB ,,YIT Kausta“ gen. direktorius Antanas Butkus, architektas dr. Algimantas Sprindys, konstruktorius Juozas Didžbalis, buhalterė Milda Steponavičienė, atstatymo komiteto narys Vytautas Nezgada. Be to įteikti ir padėkos raštai: dabartiniam atstatymo vadovui kun. Vytautui Grigaravičiui, buvusiems atstatymo komiteto pirmininkams vysk. Eugenijui Bartuliui, kun. Gintautui Kabašinskui, kun. Viktoras Brusokui, atstatymo komiteto nariams Gediminui Aleknai bei Aloyzui Palskiui, miesto tarybos nariui dr. doc. Bronislovui Kučinskui, aukų rinkėjams Silvai Drulienei, Antanui Urbonui, Jonui Puklevičiui, o taip pat – penkiems AB ,,YIT Kausta“ statybos vadovams bei eiliniams darbininkams: Valerijui Iziumovui, Kaziui Gurevičiui, Valentinui Pernavai, Almantui Petroniui.

Akcija „Paaukok paskutinę plytą Prisikėlimo šventovei!“

Lapkritį paskelbus šios amžiaus statybos užbaigimo akciją „Paaukok paskutinę plytą Prisikėlimo šventovei!“, prie jos maloniai sutiko prisijungti daugelis žiniasklaidos priemonių. Dėl to žmonės vėl ėmė aktyviau aukoti arba tiesiogiai, arba skambindami „Lietuvos telekomo“ išskirtais specialiaisiais numeriais: 8 900 70019 galima paaukoti 5 Lt, 8 900 80019 – 10 Lt. Dėkojame visiems aukojusiems ir tebeaukojantiems! Dėkojame krikščioniškajai spaudai – žurnalams Artuma, Naujasis židinys – Aidai, Katalikų pasaulis, laikraščiui XXI amžius, internetiniam dienraščiui bernardinai.lt , katalikų radijo Mažajai studijai! Dėkojame visoms žiniasklaidos priemonėms ir ypač: Lietuvos televizijai ir radijui, televizijai Penktas kanalas, Kauno radijui ir televizijai, Pūko televizijai ir radijui, TV3, INIT ir Jonavos televizijoms, Žinių radijui, Kauno fonui, dienraščiams Kauno diena, Tėviškės žinios, Lietuvos žinios, Lietuvos aidas, savaitraščiui Veidas, Valstiečių laikraščiui. Akcija tęsiama toliau, tad dar galima skambinti nurodytais telefonais arba aukoti tiesiai į VšĮ „Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo tarybos“ sąskaitą: LT927300010076659246, AB bankas „Hansabankas“.

Pamaldos ir šventiniai renginiai 

Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų kiekvieną vakarą Prisikėlimo šventovėje vyko iškilmingos pamaldos. Gruodžio 27 d. Šv. Mišiose melstasi už visus bažnyčios rėmėjus ir statytojus; gruodžio 28 d. – už visus pas Viešpatį jau išėjusius aukotojus; gruodžio 29 d. – už Kauno miesto gyventojus; gruodžio 30 d. – už Lietuvos tautą, o taip pat padėkota už 2004 metus.

Gruodžio 26 d., sekmadienio vakarą po dedikacijos iškilmių koncertavo Kauno sakralinės muzikos mokyklos chorai „Pastoralė” ir „Giesmė”, meno vadovės ir dirigentės Nijolė Jautakienė ir Salvinija Jautakaitė–Hargreaves.  Gruodžio 28 d., antradienį, 19 val. koncertavo Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis bei Kauno kamerinis orkestras, meno vadovas ir dirigentas Pavel Berman. O paskutinįjį metų vakarą prieš vidurnaktį koncertavo Kauno styginių kvartetas „Collegium“, po to visi norintys galėjo užlipti ant šventovės stogo terasos.

Nuo 2005 m. sausio 1 d. Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje Šv. Mišios aukojamos: sekmadieniais 9.30, 11, 12.30 ir 18 val., šiokiadieniais 18 val., o senojoje bažnytėlėje: šiokiadieniais 7 ir 8 val., šeštadieniais 8 ir 9 val., sekmadieniais 8 val.

Išsamesnę informaciją galima rasti atnaujintoje Kristaus Prisikėlimo parapijos internetinėje svetainėje: http://kaunas.lcn.lt/parapijos/prisikelimas/ .

Kristaus Prisikėlimo bažnyčios istorijos trumpa apžvalga

1918 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. 1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas, įregistruoti įstatai. 1929 m. miesto savivaldybė padovanojo bažnyčios statybai pageidaujamą sklypą. Iš tais pačiais metais konkursui pateiktų projektų tolesniam projektavimui pasirinktas inž. Karolio Reisono darbas. Galutinis bažnyčios projektas buvo parengtas 1932 m., o kitais metais jis patvirtintas ir gautas leidimas statyti.

Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali, lakoniška, stačiakampio plano 69x26 m su balkonu vargonams ir chorui, įėjimais iš visų pusių, su dviem keturkampiais bokštais - mažuoju virš centrinio altoriaus ir didžiuoju ties pagrindiniu įėjimu. Didžiojo bokšto aukštis - 70 m, jo viršutinėje pakopoje turėjo būti įrengta šv. Kazimiero koplyčia. Pagrindinio korpuso aukštis - 26 m., stogo terasos išmatavimai: 45x13 m. Šventovė turėjo talpinti apie 5000 maldininkų (sėdimų vietų - 700), ant stogo terasos - 2000. Čia šalutinėse baliustradose buvo numatyta įrengti „Kryžiaus kelius“.

1934 m. Lietuvos I Eucharistinio kongreso metu pašventintas iš Jeruzalės Alyvų kalno atvežtas kertinis akmuo. Bažnyčia buvo statoma daugiausia už suaukotas lėšas: visoje Lietuvoje žmonės pirko ženkliukus – simbolines šventovės „plytas“, jas klijuodavo į specialias knygeles. Todėl galima sakyti, kad Prisikėlimo bažnyčią statė visa tauta! Iki 1940 m. išleista apie 1 mln. Lt (iš Vyriausybės gauta 145 tūkst. Lt). 1940 m. pavasarį jau buvo baigti pagrindiniai statybos darbai: ištinkuotas vidus, sudėti ąžuoliniai langų rėmai, paruošta mediena durims.

Darbus nutraukė sovietinė okupacija. Paties Stalino tiesioginiu nurodymu pastatas buvo konfiskuotas, po karo čia įkurdinta Radijo gamykla, vėliau pavadinta „Banga“. Pritaikant pastatą gamybos reikmėms, jis buvo rekonstruotas: šoninėse navose įrengti trys, centrinėje navoje penki aukštai, nuversti kryžiai, nugriauta terasos koplyčia.

1988 m. prasidėjus Atgimimui, visuomenė ėmė reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. 1989 m. įregistruoti Šventovės atstatymo tarybos įstatai. 1990 m. tuometinės LTSR Aukščiausiosios Tarybos gamykla „Banga“ įpareigota grąžinti statinį Atstatymo komitetui. „Banga“ įsipareigojo perduoti bažnyčios pastatą komitetui iki 1993 m. ir tokios būklės, kokios jis buvo perimant jį gamybos reikmėms. Tačiau, gamyklai bankrutavus, susitarimas nebuvo vykdomas, vangiai vyko technologinių įrengimų iškėlimas. Tai labai trukdė atstatymo darbams. 50 metų netinkamai eksploatuotas ir ne pagal paskirtį naudotas bažnyčios statinys Atstatymo komitetui perduotas labai blogos būklės.

Atstatant projekte padaryta kai kurių pakeitimų. Dėl liturginių apeigų reformos atsisakyta altorių šoninėse navose, centrinio altoriaus mensa patraukta arčiau - tarp pirmųjų ir antrųjų kolonų. Kad šventovė tiktų ir kultūriniams renginiams, Švč. Sakramento koplyčia suprojektuota šalia zakristijos. Šalia šoninio įėjimo suprojektuotas pandusas ir liftas įvažiuoti ir pasikelti neįgaliųjų vežimėliais. Projektą koregavo architektas dr. Algimantas Sprindys.

Atstatymo darbams nuolat trūko lėšų. 1993-1997 m. iš visuomenės suaukotų pinigų buvo vykdomi tik būtiniausi darbai, kuriais siekta apsaugoti pastatą nuo tolesnio irimo. Tačiau džiugu, kad iš maždaug 10 milijonų litų, išleistų atstatymui iki 2004 metų, didesnė pusė – žmonių paaukotos lėšos! 1997 m. darbai kiek pagyvėjo, gavus vyriausybės finansinę paramą, tačiau reali atstatymo darbų pabaiga pasimatė po to, kai Kauno miesto savivaldybė šių metų vasarą paėmė 4 milijonų litų paskolą šventovės atstatymui.