Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Kasmet kovo 19 d., LKB kronikos (1972m.) išėjimo dieną, Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinis muziejus, vykdydamas savo misiją įprasminti Bažnyčios ir tautos istorinę atmintį, rengia tradicinius pogrindinės spaudos aktualijų aptarimo renginius. Prieš 30 metų (1975 m.) pasirodė Laisvės šauklys,  buvo pradėti leisti rezistenciniai laikraščiai Varpas ir Pastogė. Tačiau pats svarbiausias iš tais metais pradėjusių eiti pogrindinių leidinių buvo katalikiškos patriotinės pakraipos žurnalas Aušra.

Minint šio leidinio 30-ąsias metines ir pagerbiant šviesų jo redaktoriaus kun. Liongino Kunevičiaus atminimą, kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto svetainėje surengta publicistinė popietė, kurioje dalyvavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kun. Kazimieras Ambrasas SJ, Lukšių vidurinės mokyklos mokytojas Vytautas Armonavičius, Lukšių šv. Juozapo bažnyčios klebonas kun. Gvidas Pušinaitis, Varpininkų draugijos pirmininkė mokytoja Angelė Servienė, folklorinis ansamblis Sodyba, Lampėdžių bendruomenės meno kolektyvas.

Pirmųjų Aušros numerių redaktorius buvo kun. Sigitas Tamkevičius, o nuo 6-ojo numerio redagavimą perėmęs kun. Lionginas Kunevičius žurnalą leido iki Atgimimo. Leidinio redagavimo darbuose talkino Vilniaus universiteto dėstytojas, filologijos mokslų daktaras kun. Kazimieras Ambrasas SJ. Jis pasidalijo bendradarbiavimo Aušroje patirtimi ir mintimis apie tai, kaip LKB kroniką, Aušrą, kitus pogrindžio leidinius reikėtų įvertinti istoriniu moksliniu požiūriu. Kun. K. Ambraso nuomone, pogrindžio spauda, kaip pasipriešinimo istorijos dalis, turėtų būti tiek vidurinėse, tiek aukštosiose mokyklose sistemingai nagrinėjama konkretizuojant jos dvasinę ir politinę reikšmę praeityje ir dabartyje. Kaip UNESCO globos sulaukusi lietuvių kryždirbystė, taip ir unikalus reiškinys – lietuvių katalikiškos patriotinės pakraipos pogrindžio spauda – turėtų sulaukti pripažinimo pasaulio mastu. Kun. K. Ambrasas, priminęs, jog kun. K. Kuzminskis, JAV LKB kronikos sąjungos kūrėjas, buvo pasiryžęs Kroniką ir jos leidėjus pristatyti Nobelio premijai, pabrėžė, kad mintis šiuos darbus įprasminti ir įamžinti tebėra aktuali.

Kun. Lionginas Kunevičius (1932–1994) Aušrą redagavo dirbdamas Lukšių šv. Juozapo bažnyčios klebonu. Į renginį atvykę Lukšių bendruomenės atstovai mokytojas V. Armonavičius ir kun. G. Pušinatis papasakojo, kad apylinkių žmonės geru žodžiu mena nuoširdų, žmones mylėjusį kunigą Lionginą. Dar ir šiandien giedamos jo sukurtos giesmės, deklamuojami jo kūrybos eilėraščiai. Kun. L. Kunevičiaus iniciatyva Lukšių bažnyčios šventoriuje pastatytas pal. Jurgio Matulaičio paminklas, Lietuvos Nepriklausomybei paminėti atsodintas (1923 m.) ąžuolas.

Arkivyskupas S. Tamkevičius, šiltu žodžiu prisiminęs seminarijos laikų mokslo draugą prepozitą Lionginą Kunevičių, akcentavo šios iškilios asmenybės dvasingumą, kūrybingumą, jautrumą. Kun. Kunevičius, kaip Aušros redaktorius, pasižymėjo ypatingu punktualumu, kruopštumu ir didele asmenine atsakomybe. Nors tuo metu buvo mestos didelės saugumo pajėgos pogrindžio spaudai likviduoti, Aušra laikėsi iki Atgimimo. Arkivyskupas papasakojo, jog 1975 metais, subrendus minčiai šalia LKB kronikos leisti platesnės apimties katalikiškos istorinės minties leidinį, kun. Pranciškus Račiūnas MIC pasiūlė kaip XIX a.ėjusios Aušros tęsinį leisti naują Aušrą. Todėl ji ir buvo pažymėta Nr.1(40). Kaip prieš 125 metus, taip ir prieš 30 metų leista Aušra kėlė tas pačias dvasinių vertybių puoselėjimo problemas, kurios aktualios ir dabarties gyvenime. Pogrindžio spauda – unikalus neginkluoto pasipriešinimo reiškinys – turi ne tik didelę istorinę, bet ir dvasinio patriotinio ugdymo reikšmę, todėl, pasak arkivyskupo, jaunosios kartos pareiga rinkti, saugoti ir skleisti tikėjimo ir Tėvynės laisvės šauklių atminimą.