Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Šį sekmadienį (gegužės 8 d.) Katalikų Bažnyčia minės 39-ąją Pasaulinę visuomenės komunikavimo dieną. Ta proga šiandien (gegužės 6 d.) Kauno kurijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius surengė jau tradicine tapusią spaudos konferenciją, kurios metu žurnalistams trumpai pristatė šiai dienai skirtą popiežiaus Jono Pauliaus II laišką, o taip pat keliems žiniasklaidos atstovams įteikė „Bažnyčios kronikos“ fondo apdovanojimus už krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą per visuomenės komunikavimo priemones.

Pasveikinęs žurnalistus su jų švente, kuri šiais metais beveik sutampa su Lietuvoje švenčiama spaudos laisvės atgavimo diena, arkivyskupas S. Tamkevičius sakė, kad Bažnyčia tądien ne tik parodo dėmesį žurnalistams, bet ir meldžiasi už juos, tad ganytojas pakvietė visus galinčius bei norinčius ateinantį sekmadienį į Kauno arkikatedrą bendrai maldai už besidarbuojančius įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Pristatydamas šventojo Tėvo laišką šiai dienai, kuriai šiemet parinkta tema „Visuomenės komunikavimo priemonės tautų tarpusavio supratimo tarnyboje“, arkiv. S. Tamkevičius citavo popiežiaus parinktą Šv. Jokūbo laiško ištrauką: „Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti” (Jok 3, 10) Ganytojas pastebėjo, jog šioje citatoje labai  trumpai ir tiksliai nusakomi Bažnyčios lūkesčiai žiniasklaidos atžvilgiu – kad iš jos sklistų ne pyktis, pagieža, skaldymas, bet žmonių vienijimas, tiesos, savitarpio supratimo, bendrystės siekis.

Arkivyskupas drauge su popiežiumi atkreipė dėmesį, kaip nuostabiai žiniasklaida pasitarnavo pietryčių Azijos cunamio tragedijos akivaizdoje, kuomet turbūt labiausiai operatyvios informacijos dėka ir Lietuvos tikintieji paaukojo neregėtai daug lėšų. Kaip kitą, visai neseniai vykusį pavyzdį, arkivyskupas prisiminė nuostabų žiniasklaidos indėlį nušviečiant popiežiaus mirties, laidotuvių bei koklavos įvykius, kuomet, pasak ganytojo, „iki šiol neregėto žiniasklaidos dėmesio dėka, turbūt daugelio žmonių širdis buvo atvertos Evangelijos tiesai!“ Tačiau, ganytojas čia pat apgailestavo, kad „praėjus vos keletui dienų, vėl grįžo apgailėtinos temos, kurių rimtoje Lietuvos žiniasklaidoje neturėtų būti“. Ir kaip vieną iš tokių arkivyskupas paminėjo prieš keletą dienų vieno, labai solidžiu save laikančiu, dienraščio publikaciją, kurioje, nepaisant rimtajai žiniasklaidai būdingo padorumo ir elementarios etikos, apibendrintai ant „Kauno arkivyskupijos kunigų bei klierikų“ neva prostitutės lūpomis pažertas bjaurus purvas.

Cituodamas popiežiaus mintis, kad „pirmiausia patys komunikuotojai turėtų savo gyvenime praktikuoti vertybes bei elgsenas, kurias norėtų perteikti kitiems“, - arkiv. S. Tamkevičius pabrėžė, kad žurnalistai bei visi komunikacijos srityje dirbantys asmenys turėtų ne tik žinoti, bet ir laikytis etikos normų taip, kaip geri kunigai, nes tik tuomet galima sąžiningai atlikti savąją darbą – skelbti tiesą, ne prasimanymus, skelbti gyvybės, bet ne mirties kultūrą, griauti sienas, nutiesti tiltus, bet ne skaldyti visuomenę.

Atsakydamas į žurnalistų klausimą apie tai, kokias sąsajas arkivyskupas mato tarp šiemetinio popiežiaus laiško bei „tautų tarpusavio supratimo“ temos, ir šiuo metu lyg vėl bandymo supriešinti lietuvių bei rusų tautas, minint II pasaulinio karo pabaigą, ganytojas sakė, kad viena vertus „Bažnyčios žmonės – kunigai, vienuoliai, pasauliečiai – daug prisidėjo ir kovoje prieš nacizmą, ir gelbėdami labiausiai tuo metu kentėjusius žydus (ko vertas jau vien prel. St. Jokūbauskio, kurio 125 m. jubiliejų minėsime šio mėnesio pabaigoje, pavyzdys!), o ką ir bekalbėti apie pasipriešinimo sovietų okupacijai kovas“. Tačiau, kita vertus, „yra labai neteisinga skelbti apie susitaikymą, negrindžiant jo tiesa“ - pabrėžė arkivy. S. Tamkevičius, prisiminęs valstybės vadovų kvietimą neva susitaikymo vardan visus drauge švęsti pergalės dieną. „Pats kvietimas susitaikymui, be abejo, yra pozityvus, ir Bažnyčia į tai nuolat kviečia. Tačiau ne bet kokiomis sąlygomis, nes jeigu susitaikymas grindžiamas melu, tuomet tai tampa žingsniu atgal, į vergovę, o į laisvę kelias grindžiamas tik tiesa!“.

„Bažnyčios kronikos“ fondo apdovanojimai žurnalistams

Po to, kaip jau tapo tradicija, Visuotinėje Bažnyčioje minint Pasaulinę visuomenės komunikavimo priemonių dieną, arkivyskupas S. Tamkevičius „Bažnyčios kronikos“ fondo vardu apdovanojo keletą žurnalistų. Ganytojo teigimu „tai, jog pasirenkame tik kelis, paprastai – vieną katalikiškosios, antrą – pasaulietinės žiniasklaidos atstovų, dar nereiškia, kad nėra ir kitų, vertų pripažinimo bei padėkos, greičiau atvirkščiai – tai, kad jau septinti metai atsiranda vis naujų, tikrai vertų būti žurnalistikos pavyzdžiu kolegoms – rodo, jog turime kuo pasidžiaugti, nes yra puikių žurnalistų, o Bažnyčia stebi ir pastebi kiekvieno nuoširdų indėlį šiame taip svarbiame visuomenės komunikavimo darbe“. Šiais fondo apdovanojimais siekiama paskatinti visus žiniasklaidos darbuotojus savo darbu prisidėti prie gėrio skleidimo bei Evangelijos vertybių puoselėjimo. Taigi, šį kartą arkivyskupas apdovanojo ir padėkos diplomus įteikė:

Jūratei Kuodytei už nuoseklumą su atsidavimu ir kantrybe rengiant Katalikų radijo Mažosios studijos laidas, už jautrų dėmesį paprastam, net atokiausiame miestelyje gyvenančiam žmogui, gilinimąsi į pačių įvairiausių bendruomenių, judėjimų, tarnysčių veiklą, už priešinimąsi rutinai, išoriškam blizgesiui, veidmainystei tiesiais ir esmę apčiuopiančiais klausimais, už kūrybišką Evangelijos vertybių skelbimą, pagarbų ir įtaigų religinių išgyvenimų bei asmeninių liudijimų pristatymą;

Mykolui Drungai už ilgametį žurnalistikos darbą ir dėmesį krikščioniškosioms vertybėms, Bažnyčios vaidmens nūdienos gyvenime atskleidimą rengiant Laisvosios Europos radijo laidas „Religija ir kultūra“, už pastaruoju metu skelbiamas platų visuomeninį, kultūrinį bei pasaulėžiūrinį lauką aprėpiančias apžvalgas ir komentarus per Lietuvos radiją bei internetinėje žiniasklaidoje ir už filosofijos tekstus, kuriuose su atida krikščioniško mąstymo patirčiai svarstomos religiškumo, moralės, bendruomeninės atsakomybės, asmeninės laisvės ribų temos šiandienio pasaulio kontekste.

Trumpą padėkos žodį apdovanotųjų vardu taręs Mykolas Drunga sakė, „kad nors nesijaučiąs vertas tokio garbingo apdovanojimo, tačiau tuo pačiu tai esąs ir puikus akstinas bei įpareigojimas ir toliau darbuotis, vadovaujantis šiomis vertybėmis“.

-------------------------------------------------------------------------