Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Šiandien Šiluvoje baigiasi Dievo Motinos Mergelės Marijos gimimo atlaidų oktava, dar vadinama Šilinėmis. Šiuo metu aukojamos paskutiniosios – padėkos šv. Mišios už visas per atlaidus gautas malones, o po pamaldų maldininkai procesija iš bazilikos eis į Apsireiškimo koplyčią – kur ir pradėta atlaidų savaitė praėjusį ketvirtadienį. Čia, prie akmens ant kurio beveik prieš keturi šimtmečius pasirodžiusi Mergelė, piligrimai dėkos ne tik už šiomis dienomis gautas malones, bet ir už nuolatinę Dievo Motinos globą ir kasdienę Dangaus palaimą Lietuvos žmonėms. Ir iš tiesų, regis, pats Dievas, užtariamas Jėzaus Motinos Marijos, globojo iš visos Lietuvos bei užsienio šalių atvykstančius tūkstančių tūkstančius piligrimų, nes visas aštuonias dienas jie galėjo melstis lepinami šiltos rugsėjo saulės. Šiandien, kai visoje Lietuvoje pliūptelėjo audringos liūtys, Šiluvoje per pagrindines vidurdienio pamaldas aikštėje priešais baziliką nulijo vos keli lašai, ir tie patys labiau priminė ne lietų o dangaus palaimą besibaigiantiems Šiluvos atlaidams, tiksliau – maldininkams bei visiems, už kuriuos čia atvykę meldėsi.

Paskutinioji Šilinių diena buvo skirta vienuoliams bei maldoms už pašaukimus į Dievui pašvęstąjį gyvenimą. Ypač gausiai susirinkę broliai ir seserys vienuoliai iš Kauno arkivyskupijos bei visos šalies – jų atvyko per pusantro šimto. Dieną jie pradėjo pamaldomis Apsireiškimo koplyčioje, kur jau tradicija tapo jų bendrai giedamas Dievo ir Jo Motinos Marijos pašlovinimo himnas Akatistas, ypač mėgstamas Rytų krikščionių liturgijos perlas.

Pagrindinėms šios dienos Eucharistijos pamaldoms aikštėje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, drauge su juo šv. Mišias koncelebravo per penkias dešimtis kunigų, dar apie dvidešimt tuo metu klausyklose klausė kaip visuomet gausių Šiluvos maldininkų išpažinčių. Pamokslo metu arkivyskupas S. Tamkevičius kalbėjo apie Dievui pasišventusiųjų asmenų gyvenimą kaip iššūkį šių dienų pasauliui bei jo garbstomiems stabams. Cituodamas Dievo Tarną popiežių Joną Paulių II, arkivyskupas sakė, kad vienuoliai trimis evangelinių dorybių įžadais atsiliepia į tris iššūkius: skaistumu, į hedonizmą bei seksualumą, šiandien tapusiais tikra instinktų stabmeldyste; neturtu – į materializmą,  nekreipiantį dėmesio  į pačių silpniausių žmonių kančias ir poreikius; o klusnumo įžadu į netinkamą naudojimąsi laisve. „Vienuoliški įžadai – tai ryžtingai ir radikaliai apsisprendusio žmogaus kelias Dievo link. Šitie žmonės yra „pasaulio šviesa“ ir „žemės druska“. Užtat sovietų valdžia jų taip bijojo, - sakė arkiv. S. Tamkevičius, prisiminęs, jog sovietmečiu į jo baudžiamąją bylą buvo įsegtas ir pamokslas, kuriuo jis raginęs žmones melsti pašaukimų į vienuolystę. „Pasakyčiau dar daugiau, – tęsė arkivyskupas, - dėl to jų bijo visas pragaras. Pragaras nebijo tik tų, kurie tariasi tikį į Kristų, bet savo kasdieniame gyvenime daro nuolatinius moralinius kompromisus.“

Baigdamas homiliją ganytojas nuoširdžiai ir net susijaudinęs dėkojo vienuoliams sakydamas: „Ačiū jums, kad stovite po Kristaus kryžiumi drauge su Dievo Motina. Ačiū jums, seserys ir broliai, kurie išdrįsote paaukoti gyvenimą Dievo ir žmonių tarnystei. Mes jus mylime ir jums maldoje linkime viso geriausio, ko tik gali palinkėti dėkingumo kupinos širdys.“

Apibendrinant šių metų Šilinės atlaidus galima drauge su Šiluvos klebonu Erastu Murausku pastebėti, kad su kiekvienas metais maldininkų čia, regis, ne mažėja, o gausėja, priešingai pesimistams, maniusiems, kad atlaidai – tai jau atgyvenusi, praeities tradicija. Antai viena iš įsimintiniausių akimirkų buvo jaunimui skirti penktadienio vakaras bei šeštadienio visa diena – daug kam ilgam įstrigo naktinė beveik tūkstantinės minios jaunimo procesija su Švč. Sakramentu aplink Šiluvą, koncertas, kuriame drauge su jaunimu tikro „riapo“ ritmu prabilo ir tik ką įšventintas diakonas! O kur dar didesnis nei tūkstančio jaunųjų piligrimų būrys atvykusių į Šiluvą sekmadienio popietę iš Kryžių kalno po trijų dienų žygio pėsčiomis, vadovaujamo vyskupo Eugenijaus Bartulio. O sekmadienį, šeimoms skirtą dieną, pagrindinėse Mišiose, kurioms vadovavo Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, su juo koncelebravo beveik visi Lietuvos vyskupai, sausakimšoje aikštėje prieš baziliką dalyvavo ir didžiulis būrys vaikų – su savo tėveliais, ar mokytojais, nes tądien kaip įprasta jiems buvo parengta speciali programa.  

Šiluvos zakristijono Sauliaus Kazakausko skaičiavimu kiekvienais metais per Šilinės atlaidų savaitę išdalijama keliais tūkstančiais komunikatų vis daugiau ir daugiau: antai prieš kelis metus – per 33 tūkst., praėjusiais metais apie 36 tūkst., o šiais metais arti keturiasdešimties tūkstančių. Žinant, kad nemaža dalis lietuvių piligrimų vis dar neina komunijos, galima manyti, kad atlaiduose apsilankė kelis kartus daugiau maldininkų. O jeigu dar pridėtume klaususius Marijos radijo kasdienes tiesiogines transliacijas iš Šiluvos, bei sekmadienį per nacionalinę televiziją transliuotas pagrindines pamaldas stebėjusiuosius (o vien pastarųjų būta apie 5 nuošimčius, arba – daugiau nei bet kurio kito TV kanalo tuo metu surinkta auditorija!), turbūt galėtume teigti, kad į Šiluvą kūnu ir/ar širdimi pagarbinti Dievą ir padėkoti Jo Motinai Marijai, atvyko jeigu ir ne visa Lietuva, tai bent pusė jos! O kadangi kasdien Šiluvoje maldininkai meldėsi ne tik už įvairių socialinių bei profesinių grupių žmones, bet ir už tuos, kurie neatvyksta į atlaidus, tai galime drąsiai teigti, kad Šiluvoje išmelstos malonės palietė kiekvieną Lietuvos žmogų!

Darius CHMIELIAUSKAS, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai

Šiluva/Kaunas, 2005 m. rugsėjo 15 d.