Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Lapkričio 18 d. Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos globos atlaiduose buvo meldžiamasi už piligrimus. Ankstyvą rytmetį tądien į Vilnių išsirengė Kauno arkivyskupijos maldininkai. Piligrimų grupėje buvo  arkivyskupijos  ganytojai, kai kurių parapijų kunigai, Kauno kunigų seminarijos auklėtinių grupė, kelių miesto bažnyčių choristai bei katalikiškų institucijų darbuotojai.

                      Aušros Vartų Švč. M. Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje Kauno arkivyskupijos piligrimai rožinio maldą skyrę tai, kuri yra arčiausiai savo Sūnaus, ir  jos globai pavedę savo arkivyskupijos bei visos Lietuvos reikalus, vėliau dalyvavo šv. Mišiose Šv. Teresės bažnyčioje. Eucharistijos liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius jas koncelebravo drauge su tądien atlaiduose viešėjusiu Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku, savo pagalbininku vyskupu Jonu Ivanausku, Kauno arkivyskupijos dekanatų dekanais bei kunigais, kurių būtų per tris dešimtis. Pasveikinęs Vilniaus ir kitų vyskupijų maldininkus, savo pamoksle arkivysk. S. Tamkevičius kaip neįkainojamą tikėjimo vertybę susirinkusiems pristatė Dievo Motinos gailestingumą, pabrėžęs, jog šis titulas skatina tikinčiuosius su pasitikėjimu Marijos globai pavesti pačius didžiausius šiandieninės Lietuvos skaudulius: lietuvių merginų ir moterų pardavinėjimą užsienio viešnamiams, girtuoklystėje skendintį ir merdėjantį Lietuvos kaimą, valdžios žmonių godumą. Arkivyskupas pasidalijo asmenine patirtimi: sovietų persekiojimo metais jį stiprino malda prie Aušros Vartų Marijos paveikslo. Šv. Mišių metu giedojo Kauno arkikatedros bazilikos choras „Cantate”, vadovaujamas V. Vaitkevičienės, ir Šv. Antano parapijos vaikų choras, vadovė L. Katilienė.

                      Po pamaldų Šv. Teresės bažnyčios rektorius bei Vilniaus arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Edvardas Rydzikas pakvietė į Vilniaus arkivyskupijos Sielovados centro salę, kurioje buvo pristatyta Kauno arkivyskupijos sielovadinė veikla. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, šios arkivyskupijos ganytojas nuo 1996 metų, trumpai apžvelgęs arkivyskupijos praeitį (arkivyskupijai ateinančiais metais 80 m. sukaktį), dabartį ir atkreipė dėmesį, jog būtent Kaune kūrėsi pirmosios katalikiškos institucijos bei vienuolynai. Arkivyskupas pasidžiaugė, kad nors nemažoje savo plotu (apie 8750 kv. km) bei gyventojų skaičiumi (apie 600 tūkst.) arkivyskupijoje nėra daug didingų šventovių, tačiau sielovadoje ypač uoliai darbuojasi pasauliečiai. „Mūsų tautos dvasinį ir fizinį gyvenimą niokojančios mirties kultūros apsuptyje ši veikla nėra lengvesnė nei tikėjimo persekiojimo metais, – kalbėjo ganytojas, – šiandien reikia nemažesnės energijos gyvai atsiliepiant į savojo laiko iššūkius“.

Arkivyskupo augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, šį susitikimą pavadinęs dalijimusi dovanomis ir šiltai atsiliepęs apie vilniečių tikėjimą, pasidalijo sielovadinės veiklos organizavimo patirtimi Kauno arkivyskupijoje, kurioje pagrindine sielovados aplinka laikoma parapija. „Kunigų tarnystė, arkivyskupijos pastoracinė taryba bei sielovados komisija, visų katalikiškų institucijų veikla yra orientuota į pagalbą parapijoms“ – sakė ganytojas ir pasidžiaugė, kad daugelis besidarbuojančiųjų sielovadoje yra tikri šviesuliai, kuriantys arkivyskupijos ir visos tėvynės ateitį.

                       Kauno kunigų seminarijos klierikų giesmėmis prasidėjo svarbiausiųjų arkivyskupijos institucijų prisistatymas. Šeimos centro vadovė Giedrė Aukščiūnienė papasakojo apie dviejų krypčių – prevencinės ir konkrečios pagalbos šeimoms, sužadėtiniams, moterims ir vaikams – veiklą, prisiminusi, kad prieš 15 metų įsteigtas centras davė pradžią šeimos centrų įkūrimui ir kitose Lietuvos vietose. Kaip savo veiklos stabdį kalbėjusioji nurodė gyvybės kultūros neskatinančią valstybės politiką, užtat ji pasidžiaugė stiprėjančiais šeimų sambūriais dekanatuose, savanorių pagalba ir ganytojų parama jų veiklai. „Caritas” organizacijos veiklai Kaune, kaip apibūdino reikalų vedėja Ona Virbašiūtė, būdingi glaudūs ryšiai su miesto savivaldybe: vykdomi bendri projektai globojant vaikus septyniuose dienos centruose, maitinant vargšus „Sriubos valgykloje” bei maitinimo punktuose. „Caritas” rūpesčiu veikia trys senelių namai. „Caritas” bendradarbiauja su Prahos (Čekija) ir Brešės (Italija) „Carito” organizacijomis, taip pat  vykdo projektus „Iš gatvės – į mokyklą” bei „Globa per atstumą”. Pasak O. Virbašiūtės, daug dėmesio skiriama  savanorių dvasiniam ugdymui – jiems rengiamos rekolekcijos.

Susitikimo metu buvo demonstruojamos skaidrės apie visų institucijų veiklą; iš jose pateiktos medžiagos susirinkusieji sužinojo ir apie Katechetikos centrą – tikybos mokymą arkivyskupijoje kuruojančia institucija. Tikybos mokymo situacijos pokyčius Kauno arkivyskupijoje paliudijo ilgametė tikybos mokytoja Sofija Palionienė: „tikybos mokytojai vis labiau įsitvirtina mokyklų bendruomenėse. Mokytojos tampa patarėjomis tikėjimo klausimais savo kolegoms, o mokiniams – neretai ir mamomis, kai tikrosios mamos užsidirba duoną užsieniuose“. Kalbėjusioji prašė melstis už mokytojus, nes jiems šiuolaikinėje mokykloje reikia daug dvasinės stiprybės.

Kauno arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Lina Daugėlaitė pasidalijo svarbiausiu savo organizacijos rūpesčiu, kad kuo daugiau jaunimo liktų Bažnyčioje. Tam rengiami ir ugdomi vadovai jaunimo grupelėms parapijose, rūpinamasi pristatyti jaunimo pastoracijos ypatumus Kunigų seminarijos auklėtiniams. Spaudos tarnyba Kauno arkivyskupijoje dirba vidinės ir išorinės komunikacijos, interneto tinklo kūrimo bei leidybos kryptimis. Pasak arkivyskupijos atstovo spaudai Dariaus Chmieliausko, svarbiausia yra suteikti žmonėms galimybę keistis informacija ir bendrauti; katalikai turi būti girdimi visuomenėje, tačiau kalbėti apie save dar reikia mokytis.

Katalikų evangelizacijos centras, jo bendradarbės Dalės Ulevičienės teigimu, rengia krikščioniškus evangelizacinius renginius, kad visiems žmonėms būtų skelbiama esminė krikščionybės žinia, ir taip prisidedama prie sielovados veiksmingumo ir dvasinio atsinaujinimo Kauno arkivyskupijoje.

Susitikimo pabaigoje po bendros Kauno ir Vilniaus tikinčiųjų maldos mons. E. Rydzikas šiltai padėkojo svečiams už atvykimą, dalyvavimą atlaidų iškilmėse ir prisistatymą Vilniaus arkivyskupijos tikintiesiems. Kauno piligrimai dėkinga širdimi priėmė jiems padovanotas knygeles apie Aušros vartus ir buvo pakviesti skalsiai agapei.

Antroje dienos pusėje maldinga Kauno piligrimų kelionė buvo pratęsta lankantis Vilniaus bažnyčiose. Dievo Gailestingumo šventovėje prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo liejosi kauniečių „Dievo gailestingumo vainikėlis“ ir sesers Faustinos maldos žodžiai, kuriais buvo išsakytas pasitikėjimas Viešpaties gailestingumu ir pasiryžimas mokytis iš Jo parodyti gailestingumą savo artimui – veiksmais, žodžiais ir malda. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Kauno maldininkus svetingai pasitikęs jos administratorius kun. Ričardas Doveika palydėjo į šv. Kazimiero koplyčią; ten trumpai pristatė jos meninį-architektūrinį savitumą, papasakojo įdomių šventojo palaikų perkėlimo detalių. Maldą ir giesmę skyrę Lietuvos globėjui šv. Kazimierui, piligrimai pasuko į katedros koplyčią, kurioje turėjo unikalią galimybę išvysti garsiosios Turino drobulės kopiją, Vilniaus arkivyskupui metropolitui padovanotą Turino arkivyskupo. Kun. R. Doveika surengė trumpą katechezę apie nukryžiuoto Jėzaus kūno atspaudus įkapinėje drobėje ir pakvietė bendrai maldai prie Išganytojo kančią liudijančios relikvijos.

Už maldingą kelionę dėkingi savo ganytojui arkivyskupui S. Tamkevičiui, jos organizatoriams bei juos šiltai priėmusiems Vilniaus tikintiesiems Kauno piligrimai grįžo namo paliudiję savo tikėjimą ir įgiję naujos dvasinės patirties, jog savo darbais ir veikla arkivyskupijoje vien tik Viešpačiui turi tarnauti.

-dg-