Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Gruodžio 3 d. Kauno jėzuitų namuose (gruodžio 4 d. – Birštono sakraliniame muziejuje) atidaryta VIII katalikų dailininkų religinio meno paroda Gloria Deo, skirta trims jėzuitų vienuolijos įkūrėjams: šv. Ignacui Lojolai (1491–1556), šv. Pranciškui Ksaverui (1506–1552) ir pal. Petrui Faberiui (1505–1546).

Gruodžio 3 d. Kauno jėzuitų namuose parodos organizatoriai surengė mokslinę konferenciją. Jos metu dr. V. Daugirdienė (Vytauto Didžiojo universitetas) apžvelgė Bažnyčios ir valstybės priešpriešas tikėjimo doktrinos klausimais XVI a.

Teol. lic. kun. L. Virbalas SJ, kalbėdamas apie dvasinį šventųjų įnašą, vaizdžiai atskleidė kiekvienam jų duotą Dievo dovaną. Šv. Ignacas pasižymėjo organizuotumu, karštu troškimu skleisti tikėjimą. Šv. Pranciškus Ksaveras yra žinomas kaip misijų globėjas, gavęs šį titulą dėl uolaus apaštalavimo Indijoje, Japonijoje, Indonezijoje. Kai kurie biografai mini, jog Ksavero pakrikštytųjų būrys sudaro kelias dešimtis tūkstančių. Pal. Petras Faberis jautėsi mažiausiu iš savo brolių, tačiau jo gebėjimas dvasinių pratybų metu prakalbinti žmogų, paliesti jo sielą ieškant Dievo valios –  išskirtinis.

Dr. N. Markauskaitė pranešime „Jėzuito atvaizdas dailėje” gvildeno jėzuitų šventųjų ankstyviausio portreto autentiškumo problemą. Pasak jos, pirmieji jėzuitų atvaizdai vienuolijoje galėjo būti piešiami iš atlietų pomirtinių kaukių. Minėtina ir tai, jog ši vienuolija jau XVI a. turėjo puikias sakralinės dailės kolekcijas, savotiškus savo vienuolijos namų muziejus, skirtus, tiesa, daugiau vietinėms reikmėms nei plačiajai visuomenei.

Po konferencijos ir trumpos kavos pertraukos parodą atidarė Kauno jėzuitų namų vyresnysis teol. dr. kun. L. P. Zaremba. Pasveikinęs parodos dalyvius ir svečius, jis pasidalijo savo išgyvenimais apie grožį iš asmeninių neseniai vykusių aštuonerių dienų rekolekcijų. Tėvas Zaremba apgailestavo, jog per mažai mąstoma apie Dievą kaip apie grožį. Parodos kuratorė R. Zajančkauskienė pasidžiaugė, jog šiemet į kvietimą dalyvauti parodoje atsiliepė gausesnis dailininkų būrys.

Po parodos atidarymo renginio dalyviai Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje šventė Eucharistiją. Šv. Mišias koncelebravo arkiv. S. Tamkevičius, vysk. J. Boruta SJ bei 10 kunigų. Giedojo Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčios didysis bei Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios chorai. Per pamokslą vysk. J. Boruta SJ, tarsi pratęsdamas konferenciją, apžvelgė į šventųjų gyvenimą ir apaštalavimo veiklą dar kitokiu aspektu.

Jau įprasta, kad katalikų dailininkų religinio meno paroda Gloria Deo eksponuojama dviejose erdvėse: Kauno jėzuitų vienuolyne ir Birštono sakraliniame muziejuje. Šiemet prie bendro parodos stalo, kurį simboliškai „padengė“ trys garsūs jėzuitų šventieji – Šv. Ignacas Lojola, šv. Pranciškus Ksaveras ir pal. Petras Faberis – susėdo 29 menininkai iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos. Eksponuojami 64 kūriniai. Kai kurie autoriai savo darbus skyrė specialiai šiai parodai: M. O. Čepulienė sukūrė vėliavą, D. Sabaliauskienė – ikoną „Šv. Petras Kanizijus“, G. Gučaitė – grafikos darbą „Šis tas apie šv. Pranciškų Ksaverą“, D. Maleckienė – „Kristaus vėliavnešiai“.

Šiemet paroda išsiskiria pastangomis ieškoti savitų teologinių įžvalgų, akcentuoti mintį ir kūrinyje gimstantį pokalbį, ne vien nusakyti istorines tiesas ar savo emocijas. Šiuo požiūriu itin įdomus P. Griušio kūrinys „Dievas Tėvas“, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, provokuojantis, tačiau įdėmiau pažiūrėjus atskleidžiantis įdomių interpretacijų galimybes. Panašiai netiesioginiu būdu, šiuolaikiniam žmogui būdingais vaizdiniais apie tikėjimo patirtis ir tiesas kalba J. Budriūnaitė, R. Čarna (diptikas „Belsitės, ir jums bus atidaryta“). Asmeniniam, intymiam pokalbiui su Dievu „čia ir dabar“ atsiveria E. Varkulevičius ir E. Velaniškytė. V. Narutis savo cikle tarsi bando prisiminti, kaip vyko šventoji Išganymo istorija, tą pat galima įžiūrėti J. Šalkauskaitės bei S. Rickevičiūtės darbuose. Tuo tarpu E. J. Jaudegytė pasakoja apie šiandienius išgyvenimus. Šiuolaikinio žmogaus santykis su transcendencija taip pat rūpi E. Jesulaitytei, G. Gučaitei, D. Maleckienei, G. Murelytei-Ajauskienei. Egzistencinio potyrio gelme pulsuoja V. Kvašio darbų „kosmosas“. Filosofiškai ir išmintingai apie žmogų Kūrėjo pasaulyje byloja L. Strioga, metaforiškai apibendrinti A. Stasiulevičiaus, A. J. Krištopaičio, R. Skunčiko darbai. A. Savickas išsiskiria poetinėmis, „mažutėlių” išminties kupinomis intonacijomis. Išskirtinai gausu Kryžiaus bei Nukryžiuotojo motyvų.

Birštono muziejuje eksponuojamos A. Mickutės, D. Skardžiūtės, D. Sabaliauskienės, O. Beitos, E. Šalaševičienės ikonos, A. Grigaitienės ir  R. Gutauskaitės-Žutautienės liturginė tekstilė, L. Striogos skulptūros, taip pat A. Vauros bei V. Kašinsko piešiniai.