Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Vasario 5 d. Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre įvyko Švenčiausiojo Sakramento nuolatinės adoracijos (Kaune arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus dekretu ji pradėta 2005 m. lapkričio 3 d. ir vyksta arkikatedroje bazilikoje dienos metu, o naktį – Švč. Sakramento bažnyčios koplyčioje) dalyvių susitikimas su dr. Egle Laumenskaite, nuolatinės adoracijos koordinatore Vilniuje,  Išganytojo bažnyčios Švč. Sakramento koplyčioje.

Prelegentė maloniai pasidalijo ilgesne nei kauniečių patirtimi organizuojant nuolatinį Švenčiausiojo Sakramento garbinimą (visą parą trunkanti adoracija Vilniuje prasidėjo gerokai prieš metus). Atkreiptas dėmesys, jog nuolatinės adoracijos pradžia – ne Lietuvoje; ji turi gilias tradicijas pasaulyje – vyksta daugiau kaip 60 vietų (pvz., Prancūzijoje, Paryžiaus  Švč. Jėzaus Širdies bazilikoje, tęsiasi jau 100 metų) – ir  savitą, laiko bei praktikos patikrintą Eucharistinio Jėzaus garbinimo būdą. Prelegentė ypač pabrėžė nuolatinės adoracijos esmę – pasitraukus nuo kasdienybės triukšmo, tyloje klausytis Dievo; skirtingai nuo bendruomeninės adoracijos įvairiomis intencijomis ir progomis, nuolatinė adoracija kviečia į tylą su Dievu mokantis Jo klausytis; tai nėra lengva šiuolaikiniam žmogui, įpratusiam daugiau kalbėti, nei klausytis kito. Adoruojant iš pradžių gali trikdyti kūnas, aplinka; nutilti išmokstama pamažu (tam galima pasitelkti įžangines maldas prašant Viešpaties artumo). Nuolatinė adoracija ypač sustiprina asmenišką, žmogų keičiantį ryšį su Dievu, kurio, pasak prelegentės, Lietuvos katalikams, turintiems daugiau tradicinį paprotinį tikėjimą, labai trūksta.

Susitikimas vyko dalyviams aktyviai dalijantis savąja patirtimi ir  klausant dr. E.Laumenskaitės patarimų įvairiais praktiniais adoracijos organizavimo klausimais. Bene aktualiausias iš jų – kaip suburti žmones nuolatiniam įsipareigojimui adoruoti Eucharistinį Jėzų. Prelegentė papasakojo apie savo patirtį kviečiant tikinčiuosius (bažnyčioje tiesiog buvo išdalinti lapeliai pasiūlius užsirašyti konkrečiam adoracijos laikui; tai reikia kasmet atnaujinti). Paminėjo žmonių kaitą, nes daugeliui tai – naujas išbandymas, netgi krizė, priverčianti kuriam laikui pasitraukti. Žmonės dažnai bijosi ilgalaikio įsipareigojimo, bet patirtis rodo, jog visada įmanoma atrasti kitą asmenį pasikeitimui. Įdomu, jog adoravę iš meilės artimui, dažnai vėliau ir patys užsirašo; taip sudaroma galimybė ir kitam žmogui (pažįstamam, šeimos nariui, kaimynui ir pan.) padėti atrasti Bažnyčią ir šią Dievo malonę. Tai tampa būdu auginti Bažnyčią iš vidaus. Kalbėjusioji atkreipė dėmesį, jog pasaulyje yra įdomių liudijimų, kaip būtent per adoraciją žmonės tapo Bažnyčios nariais. Kai kuriems žmonėms liturgija, jei jos nesupranta,  būna kliūtis lankytis bažnyčioje; dėl šios priežasties nebaisu pakviesti į adoraciją net ir ne pačius uoliausius katalikus, tačiau jaučiančius Dievo trauką ir ieškančius kelių į jį.

Prelegentė pasidalijo patyrimu, kaip nuolatinis įsipareigojimas keičia žmogaus požiūrį į laiką: atidavus Dievui valandą, daug sėkmingiau rikiuojasi dienos darbai, nes adoracijos metu sustabdžius sumaištį ir atgavus ramybę laikas tarsi „padauginamas“. Į klausimus apie kūno padėtį adoruojant, dr. E.Laumenskaitė atsakė, jog Dievui reikia ne mūsų herojiškumo, bet klausymo ir ištikimybės; kūnas neturi atitraukti dėmesio, nes svarbiausia – ramybė, o ne kankinimasis nepatogioje padėtyje.

Dr. E.Laumenskaitė pastebėjo, jog organizuojant nuolatinę adoraciją svarbu laikytis pasaulyje įprastos struktūros, nes pakeitimai dažniausiai nepasiteisina. Ji ypač pabrėžė didžiulę atsakingųjų už  adoraciją asmenų pareigą dirbti ne formaliai, bet palaikant žmonių bendrystę (Vilniuje jau vyksta atsakingųjų formacija), nes adoruotojai linkę bendrauti ir bičiuliautis tarpusavyje; šitaip adoracija tampa Bažnyčios bendruomeniškumo išraiška.

Susitikimo pabaigoje nuolatinės adoracijos koordinatorė Kaune ses. Akvilė (Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija) pasidalijo organizavimo rūpesčiais ir pakvietė užsirašyti Švenčiausiojo Sakramento adoracijai arkikatedroje bazilikoje; jos teigimu, žmones reikia raginti, nes jų savaime neatsiranda. Atsakingieji už adoraciją Švenčiausiojo Sakramento bažnyčios koplyčioje susitikimo dalyviams pasiūlė įsigyti kun. Floriano Racine (Švč.Sakramento misijonieriaus iš Prancūzijos) įrašų bei „Adoruojančiojo atmintinę“, pasidžiaugė galį paliudyti, jog pakviesti adoruoti žmonės neretai dėkoja už tylos dovaną; pakvietė melstis vieniems už kitus palaikant šią maldos tradiciją Lietuvoje.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt