Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Kauno arkivyskupijos muziejuje buvo tęsiamas paskaitų ciklas „Lietuvos dailės istorijos eskizai“. Sausio mėnesį penkiuose Lietuvos miestuose pradėtą paskaitų ciklą apie sakralinės dailės tyrinėjimus šįkart tęsė vilnietė menotyros daktarė Skirmantė Žeimienė, vakaro metu aptarusi pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai XIX a. pab. – XX a. Lietuvoje bei šį pamaldumą iliustruojančius bažnytinio meno pavyzdžius. Viena menotyrininkės pristatyta iliustracija priminė, kaip atrodė Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas, prie kurio 1934 m. Lietuva pasiaukojo Švč. Jėzaus Širdžiai. Deja, šio Jono Mackevičiaus tapyto paveikslo, vaizduojančio Jėzų su kryžiumi ant peties, likimas nežinomas. „Kūrinys galbūt yra kurioje nors provincijos bažnyčioje“, – viliasi menotyrininkė.

Pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai įtvirtino vizitiečių vienuolės prancūzės šv. Margaritos Marijos Alakok (Alacoque) Kristaus regėjimai XVII a.antroje pusėje. Lietuvos šventovėse esama šį siužetą atspindinčių XIX a. pab. – XX a. pr. tapytų paveikslų, vienas iš jų – Šakių r. Plokščių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje.

XIX a. pab. – XX a. pr. krikščioniškoji ikonografija nuo Jėzaus kančios pasuko prie Jo meilės siužetų vaizdavimo. Tuo laikotarpiu daugumos Lietuvos bažnyčių skliautai buvo dekoruojami Gerojo Ganytojo atvaizdais. Mylintį Ganytoją atskleidžia ant Jėzaus krūtinės pavaizduota Jo Širdis. Karmėlavos šv. Onos bažnyčios paveikslas perteikia tendenciją vaizduoti šalia mūsų esantį Gerąjį Ganytoją: Kristus vaizduojamas lietuviško peizažo su kryžiais fone.

Pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai prasmę ir malones XIX a. pab. – XX a. pr. skleidė ir lietuviška spauda. Knygnešių platinamų maldaknygių tituliniame lape neretai buvo spausdinamas Švč. Jėzaus Širdies paveikslas. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje paplito Švč. Jėzaus Širdies paveikslėliai, kuriuos mūsų senoliai laikydavo maldaknygėse. Pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai praktiką ypač paskatino Lietuvos bažnyčioje 1933 m. minėta 1900 metų Išganymo sukaktis.

Tarpukariu šią pamaldumo formą plėtojo jėzuitų žurnalas „Žvaigždė“, Švč. Jėzaus Širdies sąjunga bei ...moterys. Švč. Jėzaus Širdžiai 1922 m. pasiaukojo Lietuvos moterų kultūros draugija, vėliau – Keturvalakio pavasarininkės, kitos moterų draugijos. Tarpukariu beveik į visas Lietuvos bažnyčias „atėjo“ Jėzaus su atverta Širdimi atvaizdai, daugiausia skulptūros, buvo statomi šio vaizdo paminklai – ne tik kapinėse. Toks bumas, deja, nepasitarnavo kūrinių meniškumui. Tuo laikotarpiu Lietuvoje Švč. Jėzaus Širdžiai pasiaukojo apie 20 tūkst. šeimų; garbingiausiose namų vietose buvo kabinami Švč. Jėzaus Širdies paveikslai. Aukos statomai Paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai buvo renkamos su šūkiu „Visos Lietuvos bažnyčia – Švč. Jėzaus Širdžiai“. Pastarojo titulo bažnyčios tuomet pradėtos statyti Vilniuje, Klaipėdoje, bet liko neužbaigtos.