Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Kauno arkivyskupijos muziejuje įvyko trečioji paskaitų ciklo „Lietuvos dailės istorijos eskizai“ paskaita. Su sakralinės dailės tyrinėjimų atradimais šįkart pasidalijo menotyros daktarė Laima Šinkūnaitė. Iliustruotoje paskaitoje „Baroko pilnatis Pažaislio kamaldulių vienuolyne“ šedevrinį baroko architektūrinį ansamblį mokslininkė analizavo retu – ikonografiniu aspektu. Menotyrininkės žodžiais, dvasingajai baroko epochai būdingos didžiosios ikonografinės programos. Atskleisti – „perskaityti“ – jas nelengva. Ikonografiniai stebuklai atidžiam didelio, sudėtingo Pažaislio vienuolyno ansamblio lankytojui veriasi palaipsniui nuo įėjimo į jį bei vėliau pasikartodami du, tris arba šešis kartus.

Baroko žmogaus idealas buvo palikti pėdsaką amžinojoje istorijoje – ne žemiškojoje, kaip geidė renesanso žmogus. Tai ir lėmė baroko dvasingumą, jo ikonografinį gilumą. Suvokti Pažaislio vienuolyno ansamblio ikonografiją padeda ir kamaldulių regulos, pagal kurią jis buvo projektuojamas, išmanymas. Pažaislio ansamblis buvo kuriamas kaip didžiausias, svarbiausias tarp kongregacijos vienuolynų Lenkijos-Lietuvos valstybėje. Kongregaciją simbolizuoja Pažaislio bažnyčios kupolai. Jie turėjo iškilti ir virš kitų ansamblio statinių.

Pasak dr. L .Šinkūnaitės, nežinoma, kas projektavo šį darnios, tobulai harmoningos kompozicijos vienuolyno ansamblį, tad nereikėtų tikėti leidiniais, nurodančiais ansamblio projektuotoją: K. Z. Paco archyvas yra dingęs. Ansamblio statybai vadovavo broliai architektai P. ir K. Putiniai (Kaune jie statė ir Karmelitų bei Dominikonų bažnyčias).

Pranešėja pristatė Pažaislio vienuolyno architektūrą, barokui būdingą ovalą, simbolizuojantį nuolatinį judėjimą, kitimą (skirtingai nuo renesanso apskritimo, simbolizuojančio pastovumą). Lietuvos kanclerio Kristupo Zigmanto Paco rūpesčiu 1664 m. pradėto statyti ir 1712 m. pašventinto kontempliatyvaus kamaldulių Pažaislio vienuolyno alėja į ovalą išplatėja prieš didžiuosius – Šventuosius – vartus. Ovalas Pažaislyje pasikartoja bažnyčios fasade. Šiame ovale įžiūrimas kamaldulių kongregacijos herbas. Herbas yra ir didžiųjų vartų frontone. Įdomiausia, kad herbą – taurę, iš kurios geria du balandžiai, bei žvaigždę virš jų – sudaro pats vienuolyno sklypo planas. Tai matyti žvelgiant į vienuolyno ansamblio maketą: alėja su jos pradžioje buvusiais vartais – tai taurės kojelė; vienoje ašyje esantys ansamblio pastatai – tai eucharistinė taurė su Jėzaus Kristaus krauju; abipus pastatų žydintys sodai – tai du balti balandžiai; iš toli matoma varpinė sklypo gale – tai žvaigždė, simbolizuojanti Išganytoją. Balandžiai simbolizuoja Šventąją Dvasią arba kamaldulių vienuolijos įkūrėjus šventuosius Romualdą ir Benediktą.

Paskaitoje išsamiai aptarta svarbiausia Pažaislio ansamblio tema – Švč. Mergelės Marijos gyvenimas. Temos prologas – didžiųjų vartų herbo lelija bei įrašas apie būsimą Mergelės Marijos misiją. Šiuo prologu prasideda kelionė į Pažaislio vienuolyno Ramybės kalną. Prologą lydėjo šiuose vartuose buvusios šventųjų Romualdo bei Benedikto skulptūros. Švč. Mergelės Marijos tema plėtojama meistriškomis bažnyčios freskomis, molbertiniais paveikslais: vaizduojamas Dievo Motinos bei Kūdikėlio gimimas, apsilankymas pas Elžbietą, Marijos užmigimas, žengimas į anapusybę, karūnavimas. Apie 1867 m., stačiatikių vyskupui įsakius, jo akyse buvo sunaikinta Pažaislio bažnyčios fasado skulptūrinė grupė, vaizduojanti Marijos apsilankymą pas Elžbietą.

Jėzaus tema freskose kartojama įprasminant jo kančią (vainikavimas erškėčiais), vaizduojant aplinkinių nuostabą, kai jis mazgoja savo mokiniams kojas. Dr. L. Šinkūnaitė atkreipė dėmesį į pastarojo paveikslo bei „Paskutinės vakarienės“ tylą, persmelkiančią žiūrovą. Meistriškomis freskomis bei paveikslais vystomos ir šventųjų (Brunono, Benedikto, Romualdo, Pranciškaus Salezo, Marijos Magdalenos de Paci, Pauliaus, Kristupo) temos. Vienuolika paveikslų vaizduoja taikos misionieriaus pagoniškose baltų žemėse – Prūsijoje ir Lietuvoje – vokiečio Brunono (970-1009) gyvenimo ciklą. Italo Mykolo Arkangelo Palonio sukurtose Pažaislio freskose bei drobėse anapusybę perteikia gelsva spalva, ochra, o mėlynas dangus byloja apie buvimą šiapusybėje.

Savitas – šešiakampis – yra Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios planas. Šeši, pasak L. Šinkūnaitės, – ypatingas skaičius, simbolizuojanti tobulą Dievo meilę. Pažaislio bažnyčia pasiekiama praėjus šešias angas. Šventovės freskoje Mozės koja – šešių pirštų (šešiapirštis yra ir popiežius Rafaelio „Siksto madonoje“), ansamblyje šešiskart kartojama apsilankymo – ne tik Švč. Mergelės Marijos — tema.

Kaip išsaugoti Pažaislio baroko šedevrą? Dr. L. Šinkūnaitės nuomone, vargu ar jį išgelbės valstybės biudžetas: reikėtų kreiptis į fondus Norvegijoje, kitose šalyse.

-jkk-

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.