Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Balandžio 12 d. Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje melstasi už gyvybę. Šv. Mišias aukojęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius jų metu kvietė prašyti Dievo Motinos globos tiems, kurie rūpinasi saugoti gyvybę, ir Dievo meilei pavesti mažiausiuosius, kurie, kaip ir mes visi, turi teisę gyventi. Per pamokslą ganytojas paragino sąmoningai išgyventi Didžiąją savaitę; prisiminė žiniasklaidos eskaluojamą Judo temą ir paaiškino šio Jėzaus mokinio nuopolio priežastis. „Judas prarado tikėjimą ir pasitikėjimą Jėzumi.<…> Judo kelyje gali atsidurti kiekvienas žmogus, jei savęs nekontroliuoja, negyvena tuo, ką tiki, o Dievo vietoje pasistato stabų. Judas, kaip Petras, galėjo apgailėti savo kaltę, bet ją apverkti gali tik tas, kas turi tikėjimą”, – sakė ganytojas. Tikėjimas, pasak ganytojo, padeda saugoti žmogaus gyvybę šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame tai daryti nėra nei populiaru, nei pelninga.

Po šv. Mišių Jono Pauliaus II namuose Kauno arkivyskupijos kurijos, Santuokos ir šeimos studijų centro bei Šiluvos parapijos iniciatyva surengta diskusija apie šiandienius iššūkius gyvybei mūsų visuomenėje. Jos metu Bioetikos komisijos narys gyd. Virgilijus Rudzinskas populiariai paaiškino pasaulyje jau dešimt metų plačiai aptarinėjamą kamieninių ląstelių sąvoką bei jų panaudojimo galimybes tyrimams bei gydymui. Iš kamieninių ląstelių, kurios duoda pradžią visų žmogaus organizmo sistemų augimui, suardžius gemalą, pasak gydytojo, niekada nebeišaugs žmogus. V.Rudzinskas pasidžiaugė, kad Lietuva kol kas prisijungė prie tų šalių, kurios nepritaria gemalo kamieninių ląstelių naudojimui tyrimams. Taip pat priminė, kad Bažnyčios mokymas embrioną traktuoja kaip žmogų, kurio negalima naikinti ir daryti su juo eksperimentų.

Leidybos ir informacijos centro „Už gyvybę” direktorė Birutė Obelenienė papasakojo apie kovo mėnesį Mykolo Romerio universitete Vilniuje vykusią konferenciją dirbtinio apvaisinimo tema bei jos metu kilusias aštrias diskusijas dėl embrionų šaldymo etinio ir moralinio problemiškumo. B.Obelenienė atkreipė dėmesį, jog Europoje 2,5–5 procentai naujagimių yra gimę po dirbtinio apvaisinimo, supažindino su Švedijos patirtimi, kur vykdomas tokių kūdikių registras, stebimas jų vystymasis ir konstatuojama, jog tokiu būdu pradėti vaikai dažniau serga ar būna apsigimę. Kalbėjusioji pasidalijo bendravimo su įsivaikinusiomis šeimomis patirtimi ir apgailestavo, jog Lietuvoje tik 13 proc. nevaisingų šeimų priimtina įsivaikinimo mintis; nėra tarnybų. kurios puoselėtų šią mintį, padėtų šeimoms rinktis alternatyvų dirbtiniam apvaisinimui kelią. Kalbėjusioji atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje nėra dirbtinai pradėtų gyvybių registro, gimę kūdikiai nestebimi, niekam nerūpi nesėkmingų dirbtinių invazijų padariniai moterų sveikatai, nes dirbtinis apvaisinimas yra ypač pelningo privataus verslo rankose.

Panevėžio vyskupijos Šeimos centro direktorė Jūratė Šaumanienė pasidalijo dvasinio įvaikinimo patirtimi ir kvietė įsipareigoti trumpa maldele 9 mėnesius kasdien melstis už pradėtą dar negimusį kūdikį, kuriam gresia aborto pavojus.

Susitikimo metu taip pat diskutuota apie aktualia išliekančia abortų problemą: tikruosius atliktų abortų skaičius dabar, kai klesti privatūs kabinetai, sunku nuspėti. Gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška aptarė homoseksualizmą, jo paplitimo mastus pasaulyje, grėsmę tradicinei šeimai. Prisiminta Juodkrantės istorija, kuri parodė, jog ne visi žmonės yra taip paveikti, kad homoseksualizmą laikytų normaliu reiškiniu, nors ir kaip žiniasklaida propaguotų toleranciją jo atžvilgiu. Svarstyti būdai, kaip formuoti teisingą visuomenės požiūrį į homoseksualizmą perteikiant Bažnyčios požiūrį, atskleidžiant tragiškus padarinius žmonių sveikatai (ypač sąsajas su AIDS plitimu).

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt